Mitybos įpročiai keičiasi
Gyventojai su baime galvoja apie žiemą, kai padaugės išlaidų,
nes reikės mokėti už šildymą, o pinigų maistui liks dar mažiau. Nors ruduo
nepašykštėjo vaisių ir daržovių derliaus, o šių gėrybių kainos dabar juokingos,
pagrindiniams maisto produktams skiriama kaskart mažesnė suma.
Mėsos perdirbėjai suka galvas, kaip suderinti kainos ir kokybės
santykį, kad pirkėjai nesuktų pro šalį, o įmonė turėtų. Penkiose prekybos
vietose Panevėžyje savo produkciją parduodanti Sigito Momeniškio įmonė
„Gurmanas“ šiais metais dar planuoja plėstis. Verslininko teigimu, didžioji
dalis įmonės produkcijos skiriama vidutiniam pirkėjų sluoksniui, daugiausia
rūkytų mėsos gaminių nuperkama pirmos ar antros rūšies.
„Šiame versle yra įvairių svyravimų, apyvarta keičiasi
priklausomai nuo sezono, o dabar viską pakoregavo ta krizė. Anksčiau žmogus
pirkdavo kilogramą mėsos, o dabar dažniausiai prašo pasverti pusę ar tris šimtus
gramų“, – sakė S.Momeniškis. Jo teigimu, pirkėjai supranta, kad reikia taupyti,
todėl vengia išlaidauti net maistui. Tad parduodama vis mažiau. Be vidutinės
kokybės produktų, „Gurmanas“ siūlo ir aukščiausios rūšies gaminių, jie turi
paklausą, nors ir menkesnę nei anksčiau. Kartais žmonės piktinasi, kodėl,
pavyzdžiui, kai kurios dešros tokios brangios, tačiau gaminys iš brangių
produktų negali būti parduotas pigiai.
Nenori keisti technologijos
Sumažėjusį virtų ir rūkytų mėsos produktų pardavimą fiksuoja ir
bendrovė „Alksnio dūmas“. Pasak jos direktoriaus Vytauto Pagužinsko, pirmąjį šių
metų pusmetį prekyba vyko gerai, tačiau vasarą apyvarta krito. Daugiau kaip
dešimtmetį šioje srityje dirbantis verslininkas pastebėjo mėsos pardavimo
cikliškumą, apyvarta pagyvėja atlyginimų dienomis, tačiau prasidėjus šildymo
sezonui, mėnesio pradžioje mėsos gaminių nuperkama mažiau.
Visoje šalyje savo gaminius parduodančios įmonės vadovas
tikino, kad itin suprastėjo prekyba spalio pradžioje, apyvarta krito net perpus.
Paklaustas, ar neketina keisti gaminių sudėties ir juos piginti, V.Pagužinskas
pabrėžė, kad kokybė yra vienas svarbiausių įmonės gamybos kriterijų ir jos
atsisakyti nesirengiama.
„Pakankamai įvežama prastos kokybės produktų iš kaimyninės
Lenkijos, kurie nori valgyti prastą maistą, gali jo nusipirkti. Mūsų pirkėjai
mumis pasitiki, nenorime suprastinti kokybės ir taip pakenkti sau“, – sakė
V.Pagužinskas. Jo įsitikinimu, daugeliui žmonių rūpi sveikata. Sumažėjus
pajamoms, jie verčiau renkasi menkesnį, bet kokybišką maisto kąsnį. Tie, kurie
nori tik apgauti skrandį ir nesusimąstydami žiūri vien tik į kainą, gali rasti
dešrų „be mėsos“. Jeigu gaminio etiketėje, pavyzdžiui, nurodyta, kad į sudėtį
įeina mechaniškai apdorota vištiena, kalakutiena, pasak verslininko, tai reiškia
ne ką kita, o tik sumaltus ir suspaustus paukštienos kaulus. Šiuolaikinėmis
priemonėmis nesunku suteikti gaminiui skonines savybes, o jų neišrankiausia
vartotojų grupė mažai paiso.
Turguose renkasi ragaudami
Daug pirkėjų vis dar ištikimi tradicijai apsipirkti
turgavietėse, tad sunkmečiu jos klesti.
Savaitgaliais prekyvietėse susidaro spūstys, žmonės nevengia
čia pat ragauti gaminių ir pasiderėti dėl kainos.
Nors klientų liko beveik tiek pat, kai kurie turgaus prekeiviai
pastebėjo, kad žmonės mažiau perka kumpio, mėsos vyniotinių, dešrų. Kai kurie
pardavėjai ėmė pjaustyti pusiau ar į ketvirčius skilandžius, nors prieš metus
kitus tokių pageidavimų nenorėjo net girdėti.
Šaltai rūkyti lašiniai Panevėžio turgavietėse dabar kainuoja
10–12 Lt, rūkyta šoninė – 12–16 Lt, kiaulienos kumpis – nuo 18 iki 25 Lt.
Daug liūdniau šį rudenį vaisių ir daržovių pardavėjams, nes
kainos šiemet susitraukė maždaug perpus. Labiausiai atpigo baltieji gūžiniai
kopūstai, maždaug 34 procentais – bulvės ir svogūnai, pilna pigių obuolių,
kriaušių, slyvų.
Svetur mėsa brangesnė
Iš šviežių mėsos produktų šalyje labiausiai pigo jautienos
nugarinė. Prieš metus kilogramas jautienos kainavo apie 30 Lt, dabar – 5–6 Lt
pigiau. Vakarų Europoje ši ypač vertinama mėsos rūšis dvigubai brangesnė –
Lenkijoje už kilogramą tektų pakloti 65 Lt, Ispanijoje, Prancūzijoje – 70–80
Lt.
Už kiaulienos nugarinės kilogramą anksčiau teko mokėti 18–19
Lt, dabar ji atpigo iki 14,50–15 Lt. Mažiausiai už nugarinę moka čekai,
brangiausiai – vokiečiai.
Vištienos kaina šiais metais beveik nepakito, o kiaušiniai
atpigo kiek daugiau nei 10 procentų.
Maisto produktų kainų palyginamąją analizę atliekantis Žemės
ūkio informacijos ir kaimo verslo centras skelbia, kad šalyje pigo daugybė
maisto produktų. Pienas per metus atpigo beveik 27, sviestas apie 13, sūris apie
12 procentų.
Pienininkų kova dėl pirkėjų ypač sustiprėjo kilus eksporto į
Rusiją sunkumams. Šis eksportas įmonėms atnešdavo 30–40 procentų pajamų, o dabar
to nebėra. Iš 16 šalies pieno gamintojų, turėjusių leidimus eksportuoti į
Rusiją, gaminių į šią šalį nebegali įvežti net pusė įmonių.
Rinkos analitikų duomenimis, šiemet mažiau valgyti pradėjo
maždaug ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Dar maždaug tiek vartotojų renkasi
pigesnius ar prastesnės kokybės produktus.
Beveik pusės gyventojų valgymo įpročiai ir perkamų produktų
kokybės poreikiai per pastarąjį pusmetį nepasikeitė.
Daugiausia dėmesio maisto kokybei ir skoninėms savybėms
Baltijos šalyse skiria estai, latviai yra antri.
Vilma KAIRIENĖ
P.Luko nuotr. IŠLAIDOS. Atėjusiems apsipirkti žmonėms
tenka pasukti galvą, kiek ir kokių produktų rinktis.
