Svarstant kitų metų biudžetą ne vienos kultūros įstaigos
vadovą apima panika išvydus, iš kiek lėšų teks išgyventi. Nors Panevėžio
kultūros įstaigoms Finansų ministerija kitiems metams planuoja skirti 5 mln.
96,8 tūkst. Lt, tai yra 744,5 tūkst. Lt daugiau, nei buvo šiais metais, tačiau
turinčiosioms viešosios įstaigos statusą finansinio pagerėjimo nematyti. Pasak
miesto Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vedėjos Onos Chomentauskienės,
kadangi viešosios, kitaip nei biudžetinės, yra iš dalies savarankiškos ir turi
pačios papildomai užsidirbti, todėl joms kitiems metams numatytas toks pat
finansavimas kaip ir šįmet. Vakar vykusiame Kultūros ir meno komiteto posėdyje
pinigų skirstytojams teko pasukti galvą, iš kur gauti lėšų su nedidėjančiomis
lėšomis negalinčioms išgyventi viešosioms įstaigoms. Vis dėlto kelias valandas
užtrukusios jau išdalytų pinigų naujos dalybos nesibaigė – sulaukęs kategoriškų
jų prašančiųjų pareiškimų Kultūros ir meno komitetas pasiryžo šį klausimą dar
kartą, galbūt jau paskutinį, svarstyti penktadienį.
Patys neužsidirba
Bendruomenių rūmų direktorė Violeta Tursienė į komitetą kreipėsi prašydama jos vadovaujamai įstaigai sumažinti kitiems metams numatytą specialiųjų lėšų planą 20 000 Lt ir tiek pat papildomai skirti elektros energijos ir šildymo mokesčiams. “Bendruomenių rūmai iš kultūros įstaigos virsta verslo siekiančia institucija. Nėra galimybių patys iš renginių užsidirbti. Neturime profesionalių atlikėjų, kokybiškos garso ir šviesos technikos – šias paslaugas esame priversti pirkti. Elementaru – neįmanoma vykdyti kultūrinių projektų, nes norėdami išgyventi esame priversti uždarbiauti”, – pabrėžė V.Tursienė. Iš Savivaldybės biudžeto kitiems metams Bendruomenių rūmams išlaikyti numatyta 574,9 tūkst. Lt. Pati įstaiga turėtų užsidirbti 270 tūkst. Lt specialiųjų lėšų, tačiau jų, pasak direktorės, mokesčiams už elektros ir šilumos energiją neįmanoma skirti, nes panaudojamos renginių išlaidoms. Vis dėlto V.Tursienė sutiko, jog įstaigai numatytas specialiųjų išlaidų planas nebūtų sumažintas. Kol kas Bendruomenių rūmams elektros ir šilumos mokesčiams papildomai neskirta lėšų – jų bus ieškoma.
Aktoriams neįmanoma išgyventi
VŠĮ Muzikinio teatro direktorius Vidmantas Kapučinskas komitetui bei Finansų ir biudžeto skyriui pateikė prašymą 147,7 tūkst. Lt padidinti darbo užmokesčio fondo lėšas ir papildomai 30 000 litų skirti operetei atkurti. Pasak V.Kapučinsko, praėjusiais metais operetei atkurti buvo skirta 140 tūkst. Lt. “Jei tokia pati suma išliks ir kitais metais, operetę pastatysim, bet nerodysim, nes nebeliks už ką”, – pabrėžė V.Kapučinskas. Pasak jo, vieno spektaklio savikaina neatsiperka iš žiūrovų. “Neturime etatinių atlikėjų, pagal autorines sutartis sumokame už repeticijas ir kiekvieną spektaklį. Statant klasikinę operetę iš tų 140 000 litų 50-60 tūkst. Lt būtų sumokėta už scenografiją, likusi suma – atlikėjams už repeticijas ir pinigėliai pasibaigia”, – aiškino VŠĮ Muzikinio teatro direktorius. V.Kapučinskas teigė nesuvokiantis, kodėl neatsižvelgta į minimalaus darbo užmokesčio padidėjimą ir kitiems metams Muzikiniam teatrui darbo užmokesčiui skirta tokia pati suma, kokia buvo ir šįmet – 446,8 tūkst. Lt. “Pinigai duoti tie patys, bet mes nebeturime kavinės, iš kurios galėjome užsidirbti. Dirbame netgi be rūbininkų – tie patys žmonės drabužius kabina, to niekur kitur nėra. Mes ne batus gaminame, kad galėtume užsidirbti. Taip tyčiotis iš žmonių nebegalima. Nemėgstu ašaroti, kai nereikia, bet šįkart situacija liūdna”, – akcentavo direktorius.
“Atkurti, prikurti labai lengva. Bet kas iš to, jei žmonės negali išgyventi, jei net nėra už ką rodyti?” – retoriškai klausė komiteto narys Laimutis Sėdžius. Komiteto pirmininkas vicemeras Kastytis Vainauskas siūlė lėšų Muzikiniam teatrui ieškoti 100 000 Lt sumažinant VŠĮ “Garso” rezervą, tikintis, jog vis dėlto kultūros centrą pavyks išnuomoti. Taip pat buvo siūloma naikinti nakvynės namus “Vingis”, šias funkcijas perduodant policijai. “Kitas variantas – prašyti didinti biudžeto apimtį”, – siūlė išeitį iš beviltiškos padėties vicemeras. Vis dėlto komiteto diskusijos liko bevaisės – šio klausimo svarstymas atidėtas penktadieniui.
Siūlys išnuomoti
Kultūros ir meno komiteto posėdyje nuspręsta Savivaldybės tarybai siūlyti papildyti 2003 m. kovo 20 d. sprendimu patvirtintą teikiamų mokamų paslaugų kainoraštį – įrašyti Dailės galerijos salės nuomos įkainius. “Dailės galerijoje vyksta daug renginių. Norėdama išnuomoti salę ji susiduria su problemomis, nes neturi patvirtintų salės nuomos įkainių”, – pabrėžė Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė. Kultūros ir meno komitetas pritarė galerijos pateiktiems įkainiams vasaros sezono metu už valandą 50-100 Lt, per žiemos sezoną – nuo 100 Lt iki 200 Lt.
Komitetas taip pat nutarė artimiausiam Tarybos posėdžiui teikti siūlymą patvirtinti VŠĮ “Garsas” nuomos konkurso nuostatus. Pasak Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus Turto valdymo poskyrio vedėjos Vidos Greičiuvienės, esminė sąlyga nuomininkui – tęsti kino rodymo veiklą.
Inga Kontrimavičiūtė
tel.(8-655)04720, inga@sekunde.com
