Teisinė pagalba
garantuota
Nors teisinės pagalbos ieško vis daugiau žmonių, Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius, advokatas Alfonsas Petrauskas įsitikinęs, kad šios srities informacijos ir žinių gyventojai neturi pakankamai.
Pasak A.Petrausko, nusikaltimų nemažėja, tačiau atlyginti turtinę ir neturtinę žalą siekia palyginti nedaug nukentėjusiųjų. Šiemet gautas tik vieno panevėžiečio prašymas, o iš kitų valstybių prašymų nesulaukta, nors Lietuvos piliečiams teisinė pagalba garantuota visose Europos Sąjungos šalyse.
Teisę į žalos atlyginimą įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys arba asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai ir išlaikytiniai.
Pasak advokato, piniginė išmoka gal ir nėra didelė, tačiau 10 tūkstančių litų šeimos nariams, netekus, pavyzdžiui, Airijoje dirbusio maitintojo, jau šis tas. „Mes esame naujokai ES šalyse, nemokame reikalauti, o štai užsieniečiai, atvykę į Lietuvą, išsiprašo didžiausią įmanomą sumą“, – teigė A.Petrauskas.
Teikia advokato
paslaugas
Kaip pasakojo A.Petrauskas, į jo vadovaujamą tarnybą dažniausiai kreipiasi dėl turto paveldėjimo. Neretai pasitaiko atvejų, kai užsienyje dirbę piliečiai siekia atgauti jiems nesumokėtą atlyginimą. Tačiau čia būtina žinoti, kad reikia turėti dokumentus, įrodančius, ką ir kur žmogus dirbo. Iš buvusių darbdavių išsireikalauti tokius dokumentus privalo padėti konsulatai.
Daugiau kaip dveji metai Lietuvoje teikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau ir apie tai gyventojai žino mažai. Nemokamas advokato paslaugas gali gauti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų lygių. Nustačius pirmą lygį finansuojamos visos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Kai nustatomas antras lygis – 50 procentų. Panevėžio regione tarnyba organizuoja įvairius susitikimus su miestų ir miestelių gyventojais. Į pagalbą pasitelkia net bažnyčią, mat informacija atokių vietovių žmonėms neretai sunkiai prieinama. „Kartą viename Kupiškio rajono kaime klebonas paragino parapijos tikinčiuosius susitikti su mūsų tarnybos specialistais. Atėjo nemažai žmonių, sulaukėme įvairių klausimų. Tačiau neretai mūsų organizuojamus renginius palaiko politine agitacija ir todėl nenori dalyvauti“, – sakė A.Petrauskas.
Skelbia juodąjį sąrašą
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus vedėja Loreta Čerauskienė pasidžiaugė, kad vartotojai jau randa kelią į tarnybą. Anksčiau žmonės dažniau kreipdavosi dėl įsigyto, bet netinkamo naudoti, gendančio daikto, o dabar ir dėl to, kad pardavėjai, paslaugų tiekėjai suteikė ne visą informaciją, nesilaiko pirkimo-pardavimo sutarčių.
„Septyniasdešimt procentų prašymų gauname iš panevėžiečių. Galima manyti, kad jiems mūsų tarnybos paslaugos prieinamesnės. O kaimo gyventojai dar labai pasyvūs“, – tvirtino L.Čerauskienė.
L.Čerauskienė teigė, kad vartotojai nežino teisių gynimo tvarkos. Pirmiausia reikia raštu perspėti paslaugos teikėją apie nekokybišką prekę ar darbo broką. Tuomet per dešimt dienų vartotojas turi gauti motyvuotą atsakymą, kodėl nebus patenkinti reikalavimai. „Paslaugų teikėjai neretai apeliuoja į vartotojų sąžinę ir moralę, tačiau netenkinti prašymo gali tik tada, kai įrodo, kad prekė sugadinta paties ją įsigijusio asmens“, – perspėjo vedėja.
Įsigaliojus Nesąžiningos komercijos veiklos įstatymui, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi galimybę skelbti nesąžiningą veiklą vykdančių įmonių sąrašą. Tikimasi, kad vadinamas juodasis sąrašas įspės vartotojus, su kuo nereikia turėti reikalų.
Daugiau informacijos apie tarnybos veiklą ir vartotojų teises galima surasti internetinėje svetainėje: www.vartotojoteises.lt. Konsultacijos teikiamos nemokamu telefonu (8-800) 00008.
Valentina ŽIGIENĖ
