Pigi medicina

Valstybės išlaidos vaistams Lietuvoje yra vienos mažiausių Europoje. Mat pacientai vartoja daug pigių medikamentų ir gerąja, ir blogąja prasme.

Gerai tai, kad Lietuvoje vaistų kainos, palyginti su kitomis ES šalimis, yra žemos. Tad šiuo atžvilgiu pinigai kompensuojamiesiems vaistams išleidžiami efektyviai. Kita vertus, bendra jiems skiriama suma taip pat yra viena mažiausių ES, tad lėšų pakanka tik pigiems medikamentams. Naujausiems sunkioms ligoms gydyti skirtiems preparatams (kurie gerokai brangesni) pinigų nebelieka.
Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos duomenimis, Lietuvoje 2011 m. kompensuojamiesiems vaistams (gydyti ambulatoriškai) skirta suma, tenkanti vienam šalies gyventojui, buvo beveik 3 kartus mažesnė nei Danijoje, 4 kartus mažesnė nei Suomijoje ir 6 kartus mažesnė nei Prancūzijoje.

Vaistų kainos ES vienodėja. Jei gamintojas, pavyzdžiui, Prancūzijoje, tuos pačius medikamentus pardavinėtų gerokai brangiau nei Lietuvoje, didmenininkai galėtų pirkti vaistų mūsų šalyje ir gabenti juos į Prancūziją. Todėl tokie išlaidų nevienodumai susidaro ne dėl kainų skirtumų. Šiuos lemia dvi priežastys: Vakarų Europoje suvartojama daugiau vaistų, o tiems pacientams, kuriems to tikrai reikia, kompensuojami ir brangesni medikamentai.

„Vakarų Europoje daugiau naudojama brangių inovatyvių vaistų“, – pripažįsta sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Bet priduria, kad apskritai didesnis medikamentų suvartojimas ne visada yra gėris. ES šalys diegia priemones vaistų, ypač antibiotikų, vartojimui sumažinti.

Kaip turėtų būti

Idealiu atveju kompensavimo sistema turėtų veikti taip, kad didžiajai daugumai pacientų būtų prieinami kuo pigesni medikamentai, o likusiai daliai – sunkiomis ligomis sergantiems – būtų kompensuojami inovatyvūs ir brangūs vaistai.

„Lietuvoje yra didelė problema dėl inovatyvių vaistų prieinamumo. Pacientai negali gydytis naujausiais preparatais, nes valstybė jų nekompensuoja, ir viena priežasčių – nėra tam lėšų“, – teigia teisininkė Rūta Pumputienė, atstovaujanti LAWG grupės interesams. LAWG komitetas farmacijos klausimams spręsti vienija „Amgen Switzerland AG“ Vilniaus filialą, bendroves „Eli Lilly Lietuva“, „Johnson & Johnson“ ir „Pfizer Luxembourg SARL“. R. Pumputienė remiasi tyrimais, teigiančiais, kad Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą yra tarp atsilikėlių ES.

LAWG kaip ir kitos inovatyvius medikamentus gaminančios bendrovės siekia, kad jų produkcijai būtų plačiau atvertos durys. Vienintelis būdas tai padaryti – pasiekti, kad valstybė daugiau lėšų skirtų gydymui inovatyviais vaistais kompensuoti, nes retas ligonis pajėgtų už juos sumokėti iš savo kišenės.

Inovatyvių medikamentų prieina­mumą būtų galima padidinti dviem būdais. Skirti daugiau lėšų visiems kompensuojamiesiems vaistams arba sumažinti išlaidas kitiems medikamentams, o likusius pinigus nukreipti inovatyviems vaistams.

Abu būdai nėra lengvi. Norint didinti bendras išlaidas vaistams, reikėtų atimti lėšas iš kitų sričių. Turint galvoje tai, kad valstybės biudžetas – vis dar deficitinis, didelės sumos laisvų lėšų vaistams nepavyks rasti. Juolab kad ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto santykis su BVP pastaraisiais metais mažėjo: 2010 m. jis siekė 4,9 proc. BVP, 2012 m. – jau tik 4 proc., o pernai, planuojama, buvo tik 3,5 proc. Todėl linkstama prie antrojo būdo – sumažinti generinių vaistų (t. y. tokių, kurių patento galiojimas baigėsi, kopijos) kainas.

Taip pat norima didinti generinių vaistų ir mažinti patento saugomų medikamentų suvartojimą.

Tinkamos kainos paieškos

Apskaičiuoti, kiek galėtų atpigti generiniai vaistai, gana sunku. Mat kainų skirtumai šalyse vertinami skirtingai.
„Generinių vaistų kainos Lietuvoje palyginti aukštos“, – tvirtina V. P. Andriukaitis ir pasitelkia Danijos pavyzdį. Šioje šalyje generiniai vaistai sudaro 72 proc. viso suvartojamo kiekio, o jiems kompensuoti išleidžiama 24 proc. visų medikamentams skiriamų lėšų. Lietuvoje generinių vaistų receptai sudaro 50 proc. visų kompensuojamųjų vaistų receptų, o jiems kompensuoti išleidžiama 23 proc. lėšų.

Patento saugomų vaistų kainos šalyje dažnai yra mažesnės nei kitose ES valstybėse. Tai iliustruoja ir lygiagretaus importo srautai: iš Lietuvos dažniausiai išvežami patento saugomi vaistai, o įvežami generiniai.

„Danijoje, kai tik baigiasi vaisto patentas, kaina krinta iškart keletą kartų, kartais net iki 90 proc. Bet taip yra todėl, kad ten gamintojams numatyti tokie vaistų kainodaros reikalavimai. Deja, mūsų teisės aktai taip kainodaros nereguliuoja. Atkreiptinas dėmesys, kad medikamentų kainos visose šalyse reguliuojamos teisės aktais“, – Lietuvos ir Danijos skirtumus komentuoja vaistų gamintojams atstovaujanti R. Pumputienė.

Tačiau ne visoms šalims pavyksta pasiekti tokių rezultatų kaip Danijai. Pavyzdžiui, Vokietijoje generiniai vaistai sudaro 76 proc. viso parduodamo kiekio, o jiems kompensuoti išleidžiama 35 proc. visų pinigų. Kiekio ir išlaidų santykis Vokietijoje panašus kaip ir Lietuvoje.

Beje, tik rinkos dalies ir išlaidų santykiu paremtos išvados apie vaistų kainas nebūtų tikslios. Vienose valstybėse gali būti suvartojama daugiau vienos rūšies brangesnių generinių vaistų, kitose – daugiau kitos rūšies ir pigesnių. Abiejų šalių statistikoje bus matyti, kad suvartotas tas pats kiekis, o išlaidos – skirtingos.

Bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ generalinio direktoriaus Kęstučio Čereškos duomenimis, patentų saugomų vaistų kainos Lietuvoje yra tarp žemiausių, o patentų nebesaugomų – tarp žemiausių ir vidurkio.

Vaistų rinkos tyrimų bendrovė „IMS Health“ prieš penkerius metus yra lyginusi 35 populiariausių generinių preparatų kainas ES šalyse. Remiantis šiuo tyrimu, Lietuvoje kainų lygis buvo vienas žemiausių. Mažesnės kainos tuo metu buvo tik Rumunijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje.

Jei padėtis per tuos penkerius metus radikaliai nepasikeitė, didelės sumos nepavyks sutaupyti. Tačiau gali būti bandoma manipuliuoti atskirų vaistų pavadinimais, kai mažesnė vieno preparato kaina bus pateikiama kaip sėkmės pavyzdys. Ir dabar, kai norima parodyti neva Lietuvoje išpūstas medikamentų kainas, rodomi atrinkti vaistai, kurie čia išties kainuoja gerokai daugiau nei kitoje parinktoje ES narėje. Lygiai taip pat galima prirankioti pavyzdžių, neva parodančių, kokie pigūs vaistai Lietuvoje.

Išlaidos arba investicijos

Dar viena svarbi problema, galinti sugriauti planus sutaupyti dalį išlaidų vaistams, – farmacijos rinkoje susikertantys skirtingi verslo interesai. Tuo buvo galima įsitikinti ir ruošiant šį straipsnį. Paskambinus pašnekovui susitarti dėl susitikimo, tekdavo išgirsti klausimą: „Kieno ausys kyšo už šio straipsnio?“

Jeigu bus bandoma sumažinti generinių vaistų kainas, tai, be jokios abejonės, nepatiks kitiems. Planai sumažinti patentų saugomų kompensuojamųjų vaistų dalį nepatiktų šių gamintojams. Galiausiai nuleidus kainas nėra garantijos, kad sutaupyti pinigai būtų nukreipti inovatyviems medikamentams.

K. Čereška atkreipia dėmesį, kad inovacijos Lietuvos farmacijos rinkoje atsilieka ne tik dėl lėšų, bet ir pasitikėjimo stokos. Kai gamintojais nepasitikima, pastariesiems sunku įtikinti, kad iš naujausių vaistų naudos gali būti ne tik gamintojui, bet ir pacientui.

„Yra du požiūriai apie vaistus. Tai – išlaidos arba tai – investicijos“, – teigia K. Čereška. Lietuvoje vyrauja pirmasis.

—

Naujovių rojus

2012 m. Šiaurės Amerika užėmė 41 proc. pasaulio vaistų rinkos pagal pardavimą. Europai teko 26,7 proc. Šiaurės Amerika lyderiauja ir pagal naujų vaistų pardavimą, kaip skelbiama Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos apžvalgoje.

„IMS Health“ duomenimis, 62 proc. visų 2007–2011 m. rinkoje pasirodžiusių naujų vaistų buvo parduota JAV. Europoje – tik 18 proc.