(AFP/Scanpix nuotr.)Litro benzino kainai degalinėse perkopus 5 litų ribą, verslininkai nelinkę ieškoti pigesnių alternatyvų.
Dar prieš keletą metų degalų prekeiviai skųsdavosi, kad valdžia nesudaro tinkamų sąlygų importuoti benziną. Per šį laiką daugelis kliūčių buvo panaikinta, tačiau importo tai beveik nepaskatino, rašo „Lietuvos rytas“.
Verslininkai neslepia, kad įsivežti benzino nenaudinga. Todėl nors sąlygos paprastėja, importas mažėja. Užpernai per „Klaipėdos naftą“ perkrauta 51 tūkst. tonų importuoto benzino, o pernai – jau perpus mažiau.
Litro benzino kainai degalinėse perkopus 5 litų ribą, verslininkai nelinkę ieškoti pigesnių alternatyvų. Kaip ir anksčiau, benziną iš Švedijos importuoja tik bendrovė „Lukoil Baltija“. Tačiau importuotu benzinu ji aprūpina tik Klaipėdos regioną, nes vežti į kitus miestus esą neapsimoka.
„Atsigabenti benzino neapsimoka, nes jo vartojimas krinta drastiškai“, – pripažino Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininko pavaduotojas Dainius Janėnas. Vykstant masinei „dyzelizacijai“, verslininkai esą nėra tikri, ar pavyks parduoti importuotus degalus.
Laisvosios rinkos instituo prezidentas Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, kad benzino importo sąlygos turi būti toliau tobulinamos, nes vien tik galimybė jo atsivežti mažina kainą. „Žinoma, nepriversi verslininkų importuoti. Bet kuo daugiau galimybių – tuo didesnė mažesnės kainos tikimybė“, – pažymėjo ekspertas.







