Aukščiausi šalies vadovai, dosniai žarstę pažadus, kad šiemet sąskaitos už šildymą daugiabučių gyventojams bus gerokai mažesnės, užsimojo naikinti šildymo PVM lengvatą. Neva lengvata nėra socialiai teisinga: iš valstybės biudžeto remiami ir turtuoliai, o namus besišildantieji individualiai jokios lengvatos negauna.
Jeigu Seimas pritars Vyriausybės užmačioms naikinti PVM lengvatą centralizuotai tiekiamam šildymui, jau nuo Naujųjų daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines už šildymą ir karštą vandenį.
Optimizmu nedvelkiančios prognozės
Ir nors atkakliai teigiama, kad lengvatos panaikinimas neturės įtakos galutinei šildymo kainai ir ji bus gerokai mažesnė nei ankstesniais metais, tokie užmojai optimizmu nedvelkia. Panevėžio šilumininkų skaičiavimais, panaikinus šildymo lengvatą, nuo Naujųjų metų šiluma ir karštas vanduo panevėžiečiams brangtų apie 11 procentų.
Praėjusios savaitės pabaigoje iš Vyriausybės rūmų atskriejusi žinia, kad nuo kitų metų naikinama pridėtinės vertės mokesčio lengvata centralizuotai tiekamai šilumai, sukėlė tikrą pasipiktinimų audrą. Tačiau premjero Algirdo Butkevičiaus nuomone, lengvatą reikėjo naikinti jau anksčiau. Dabar pats tinkamiausias metas, mat šiluma, lyginant su ankstesniais metais, atpigo keliolika procentų.
„Vyriausybė pagaliau ryžosi eiti socialiai teisingu keliu – išmokos bus mokamos žmonėms, kurių pajamos yra mažesnės, o lengvatos nebegaus žmonės, kurie yra turtingi. Buvo labai daug spekuliacijų dėl PVM lengvatos šildymui panaikinimo, todėl aš noriu pasakyti, kad vien iki šio laikotarpio šilumos kaina jau yra sumažėjusi 15,6 proc. Manome, kad iki šių metų pabaigos Kainų komisija dar sumažins šilumos kainą 12 proc. ir taip pat galiu drąsiai teigti, kad iki 2017-ųjų šilumos kaina bus mažesnė nei iki šiol“, – tvirtino A. Butkevičius.
Numatyta, kad kompensacijoms už šildymą reikės papildomai 41 mln. litų, o iš viso bus išmokėta 168 mln. litų.
Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos Zitos Ragėnienės teigimu, vien pernai panevėžiečiams buvo išmokėta 3 mln. 636 tūkst. litų už šildymą ir 1 mln. 43 tūkst. litų kompensacijų už karštą vandenį. Pavyzdžiui, 2013-ųjų gruodžio mėnesį kompensacijas už šildymą gavo 2600, o už karštą vandenį 3900 šeimų ir vienų gyvenančių asmenų.
Pavaduotojos teigimu, jeigu vis dėlto bus panaikinta lengvata šildymui, žmonės užplūs Socialinės paramos skyrių.
„Žmonių srautas tikrai padidės. Gyventojai, ypač gaunantys mažas pajamas, norės pasitikrinti, ar jiems priklauso kompensacija. Tačiau net ir gaunantieji minimalią algą ne visi gaus kompensacijas, tai priklauso ir nuo suvartojamos energijos, oro sąlygų“, – sakė Z. Ragėnienė.
Brangimas neišvengiamas
Kad išaugs ne tik kompensacijų gavėjų skaičius, bet ir sumos iš biudžeto, net neabejojama. „Panevėžio energijos“ skaičiavimais, dėl PVM lengvatos panaikinimo gyventojams šiluma galėtų brangti apie 11 proc.
Pasak „Panevėžio energijos“ generalinio direktoriaus Petro Diksos, jeigu ši žiema bus tokia pat šilta kaip ir pernai, o šilumos kaina išliks tokia pati, už šildymą per mėnesį daugiabučių gyventojams teks mokėti nuo keliolikos iki keliasdešimt litų daugiau. Pavyzdžiui, trijų kambarių butui renovuotame name mokesčiai už šilumą nuo 2015 m. sausio dėl PVM lengvatos panaikinimo didėtų apie 19 Lt – nuo 175 Lt iki 194 Lt, nerenovuotame – apie 31 Lt: nuo 275 Lt iki 306 Lt.
Dviejų kambarių butui renovuotame name mokesčiai už šilumą atitinkamai didėtų apie 15 Lt, nuo 135 Lt iki 150 Lt ir 23 Lt nerenovuotame: nuo 212 Lt iki 235 Lt.
„Panevėžio energija“ šilumos gamybai naudoja ne tik gamtines dujas, bet ir pigesnį biokurą, o šilumos kainos perskaičiuojamos kas mėnesį, keičiantis visų kuro rūšių kainoms. Dėl gamtinių dujų pirkimo 2015 metais „Panevėžio energija“ sutarčių dar neturi, tad dar nėra aišku, kaip keisis bendra šilumos kaina. 2014 m. sausio mėn. ji sudarė 22,33 ct už kWh su 9 proc. PVM.
„Dėl PVM lengvatos panaikinimo taip pat brangtų ir karštas vanduo, t. y. vienas kubinis metras karšto vandens nuo Naujųjų metų kainuotų maždaug dviem litais brangiau.
Spalio 1-osios duomenimis, gyventojų skola mūsų bendrovei siekia 12965 Lt. Didėjant šilumos sąnaudoms, įsiskolinimas tik didės“, – mano P. Diksa.
Lengvata iškraipo rinką
Ekonomistų ir sociologų nuomonės dėl šildymo lengvatų išsiskiria. „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, lengvatos šildymui iš viso neturėtų būti, mat pagrindinis tokios mokesčio lengvatos tikslas yra mažinti socialinę atskirtį ir skatinti ekonomiką, tačiau šiuo atveju nėra nei vieno, nei kito. Atvirkščiai, PVM lengvata šildymui tik iškraipo rinką.
„Socialinės atskirties problemą reikia spręsti per kompensacijas – jas turėtų gauti tik skurdžiai gyvenantys asmenys ar šeimos. Tačiau šiuo metu yra įvesta tam tikra diskriminacinė tvarka: lengvatą gauna ir turtingai gyvenantys asmenys. Žinant, kad jų būstai yra gerokai didesni nei statistinių šeimų, jie gauna gerokai daugiau naudos. Be to, lengvatos šildymui negauna savo būstus individualiai šildantieji kietuoju kuru ar dujomis. Tai socialiai ir ekonomiškai neefektyvus mokestis“, – pabrėžė N. Mačiulis.
Esama tvarka žalinga dar ir tuo, kad neskatina rūpintis daugiabučių renovacijomis ir efektyviu šilumos ūkiu. Kol gyventojai gauna kompensacijas ir lengvatas, jie nėra suinteresuoti atnaujinti dar sovietmečiu statytų daugiabučių.
Tačiau panaikinus lengvatą šildymui reikėtų pagalvoti, kokiomis priemonėmis galima kompensuoti išaugusias išlaidas komunalinėms paslaugoms.
„Galima arba tiesiog išplėsti sąrašą asmenų, kurie gali gauti kompensacijas už šildymą, arba didinti neapmokestinamų pajamų dydį – taip didėtų realios gyventojų pajamos ir atsirastų galimybė susimokėti kiek išaugusias sąskaitas už šildymą“, – „Sekundei“ teigė N. Mačiulis.
Nereikėtų jokio PVM
Tačiau profesorius, socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka įsitikinęs, kad jeigu valdžia nuspręstų panaikinti lengvatą šildymui, padarytų didžiulę žalą, mat jau dabar dauguma žmonių nesugeba susimokėti už šildymą.
Lietuva yra viena skurdžiausių šalių po Bulgarijos pagal tai, ar gali palaikyti užtektinai šiltus savo namus. Energetinių išteklių kainos pasaulinėse rinkose praktiškai vienodos, tačiau lietuviški atlyginimai, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, kelis kartus mažesni, todėl natūralu, kad lietuviams įpirkti benziną, dujas, elektrą ir kitus energetinius išteklius darosi vis sunkiau.
„Lietuvoje kas trečias namų ūkis nepajėgus susimokėti už šildymą, o dar rengiamas projektas apmokestinti paslaugą, kuri visiems yra būtina. Apskritai šildymui nereikėtų taikyti jokio PVM. Vienas iš lengvatos naikinimo iniciatorių argumentų – socialinis teisingumas, neva negalima leisti turtuoliams šildytis PVM lengvata, bet kokie turtuoliai gyvena „chruščiovkėse“?“, – pastebi R. Lazutka.
Jis sutinka su tuo, kad galbūt nėra teisinga, jog lengvatą šildymui gauna tik daugiabučių gyventojai, o savo būstus šildantieji malkomis ar briketais – ne. Tačiau visai nesunkiai galima būtų išspręsti ir šią nelygybę, kartu išsprendžiant ir kitą – šešėlinės ekonomikos problemą.
„Ne paslaptis, kad dalis prekiaujančiųjų malkomis ar briketais vengia mokėti mokesčius. Tad galima įvesti mokesčio lengvatą besišildantiesiems kietuoju kuru. Kaip galima susigrąžinti mokesčius už studijas ar trečios pakopos pensijų draudimą, taip deklaruojant mokesčius būtų galima susigrąžinti ir už kietąjį kurą“, – siūlo R. Lazutka.
Atveria kelius šešėlinei ekonomikai
Valdžios siūlomos kompensacijos neišgalintiesiems susimokėti už šildymą – ne išeitis. Socialinių mokslų daktaro teigimu, tokia tvarka, kai kompensacijas skirsto savivaldybės, bloga. Mat taip žmonės skatinami slėpti pajamas ar net nedirbti. Kokia prasmė žmogui stengtis daugiau uždirbti, jeigu jis neteks lengvatų.
„Taip skatinama šešėlinė ekonomika, žmonės stumiami ieškoti nelegalių pajamų šaltinių arba išvis nedirbti. Visiškas cinizmas yra atimti šildymo lengvatą visiems tik todėl, kad ja gali naudotis turtuoliai. Juk kažkada lengvata šildymui siekė ne 9, o 5 proc. PVM, ir tai didelė dalis gyventojų nepajėgė susimokėti už šildymą. Ir užuot šiluma visiems būtų pigesnė ir tuos kelis atlikusius litukus už šilumą žmonės išleistų parduotuvėje ir paskatintų vidaus vartojimą, dabar valdžia stumia žmones į skurdą“, – kalbėjo R. Lazutka.
Jis viliasi, kad Seimas nepritars Vyriausybės siūlymui naikinti PVM lengvatą šildymui ne tik dėl artėjančių savivaldos rinkimų, bet ir dėl kitų objektyvių priežasčių: kol daugiabučių renovacija dar neįsibėgėjusi, o didmiesčiuose didesnę kuro dalį sudaro rusiškos dujos, o ne gerokai pigesnis biokuras, tol lengvatos naikinimas būtų žalingas.
„Politikai dažnai gana neracionaliai elgiasi, bet gal šiuo atveju taip nepasielgs. Taip, panaikinus PVM lengvatą šildymui, pajamos į biudžetą būtų didesnės, tačiau kaip dabar išsivertė be jų, taip ir toliau išsiverstų“, – mano R. Lazutka.
Lina DRANSEIKAITĖ
