Dar šią vasarą parengtos moksleivių maitinimo rekomendacijos ne juokais privertė susirūpinti ne vieną maisto gamintoją, dirbantį švietimo įstaigose. Siūloma, kad mokyklose ir darželiuose beveik neliktų maltos mėsos kepinių, kompotų, saldžių gėrimų ir kitų mažos maistinės vertės produktų.
Nors daugelis tėvų pageidautų užkandžių ir gėrimų automatus iš mokyklų pašalinti, švietimo įstaigų vadovai tikina, kad tai nėra toks blogis, kaip kai kurie įsivaizduoja.
Tačiau nė puse žodžio neužsimenama, kad įvairių saldumynų, vaisvandenių ir kitų panašių užkandžių moksleiviai gali įsigyti tiesiog mokykloje iš užkandžių ir gėrimų automatų. Nors daugelis tėvų pageidautų šiuos maisto automatus iš mokyklų pašalinti, mokyklų vadovai tikina, kad tai nėra toks blogis, kaip kai kurie įsivaizduoja.
Kaip „Sekundei“ teigė savo pavardės nenorėjusi sakyti pradinuko mama Aušra, pirmoje klasėje vaikus į valgyklą palydėdavo klasės mokytoja, dar kartą užkąsti vaikas nueidavo su pailgintos dienos grupės mokytoja, tad problemų dėl netinkamo maitinimo nekilo. Tiesa, iš pradžių dukra vietoj šilto maisto mieliau rinkdavosi sausainius, bandeles ar net sūrias lazdeles, tačiau po kelių pokalbių šeimoje buvo sutarta, kad visus šiuos menkaverčius produktus ji rinksis tik išimtiniais atvejais.
„Suprantu, kad apsaugoti vaiko nuo visko negaliu. Nors stengiamės gyventi sveikai, ne visada pavyksta išvengti saldumynų ar gazuotų gėrimų. Juk jeigu draugų šeima pasikviečia į savo vaiko gimtadienio šventę, tikrai nedrausiu dukrai paragauti gazuotų gėrimų ar saldumynų. Tik noriu, kad ji pati suprastų, jog toks maistas nėra geras pasirinkimas“, – kalbėjo moteris.
„Vyturio“ progimnazijos direktorė Vitalija Dziuričienė teigė, kad užkandžių automatą buvo nuspręsta pastatyti tik dėl saugumo, kad vaikai per pertraukas nelakstytų į parduotuvę ar kioskelį ir norimų užkandžių galėtų įsigyti vietoje.
Tačiau mokykloje stovintis užkandžių ir gėrimų automatas šiemet jau ne kartą buvo išbandytas. Suprantama, kad vaikui tai dar naujovė ir labai smagu ją išbandyti, tačiau mamai neramu, kad tai netaptų įpročiu. Kadangi dukra tik antrokė, pirmomis rugsėjo savaitėmis ji savo atžalą palydėdavo ir pasitikdavo iš mokyklos, tad teko matyti, kokios eilės per pertraukas nutįsta būtent prie užkandžių ir gėrimų automato. Kartą ji ir pati nusipirko gėrimo, kurį vaikai tiesiog šlavė iš automato, skardinę. Moteriai kilo įtarimas, kad ten gali būti energinis gėrimas, mat jo pakuotė kone identiška. Laimė, tai buvo tik vitaminizuotas gėrimas, nors skoniu ir labai priminė energinį.
„Tiek vyresni, tiek ir mažiukai masiškai iš automato traukia gėrimus ir užkandžius, kurie augančio vaiko organizmui tikrai nėra nei sveiki, nei naudingi. Suprantu, kad vaikams kartais norisi ir užkandžiauti, bet tie užkandžiai turėtų būti kitokie, pavyzdžiui, vaisiai, jogurtas ar duoniukai. Mokyklos vadovybė per susirinkimą teigė, kad jeigu šeimoje tokie produktai nevartojami, tai ir mokykloje vaikas jų nepirks, bet kaip aštuonerių vaiką įtikinti, kad tai, ką perka daugiau kaip pusė jo klasės vaikų, nėra sveika, jeigu tai siūloma pačioje mokykloje. Juk tokio amžiaus vaikai dažnai renkasi ne pagal tai, kas sveika, o kas skanu. Todėl kai kurie net šiltus pietus valgykloje iškeičia į beverčius užkandžius. Tėvai nėra prieš automatus, o prieš tai, kas yra juose“, – „Sekundei“ tvirtino Aušra.
Maistas iš automatų – tik miesto mokyklose
Rūpintis vaikų sveikata turėtų ne tik tėvai, bet ir atsakingos institucijos. Deja, nei miesto Savivaldybės Švietimo skyrius, nei vaikų maitinimo kontrole besirūpinanti Panevėžio valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturi duomenų, kiek švietimo įstaigų turi tokius automatus ir koks jų turinys.
Švietimo skyrius teigia, kad vaikų maitinimu turi rūpintis Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnyba, tačiau šios specialistai teisinasi, kad jų akiratyje tik mokyklų valgyklos, o maisto automatų priežiūra yra tų teritorinių maisto ir veterinarijos tarnybų, kurių savivaldybėje registruotos automatus prižiūrinčios įmonės, rūpestis. Panevėžio mokyklų automatus prižiūri dvi Kaune ir Šiaulių rajone registruotos įmonės, nors iš tiesų pastaroji savo internetinėje svetainėje nurodo adresą tik Panevėžio mieste.
„Nuo rugsėjo 1-osios mokyklos pradeda naują gyvenimą, tad mes dar neturime naujų duomenų. Pernai pardavimo automatus turėjo septynios mokyklos, bet šį rudenį situacija jau turėtų būti pasikeitusi. Tačiau nė karto nesame sulaukę skundų dėl pardavimų automatų turinio. Iki 2011 m., kai dar nebuvo aprašo, ką galima parduoti mokyklose esančiuose pardavimo automatuose, buvo visko, tačiau dabar tikrai nėra jokių draudžiamų produktų“, – patikino Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja, valstybinė maisto produktų inspektorė Jūratė Vaitiekūnienė.
Mykolo Karkos mokyklos direktorius A. Paberžis sakė, kad nuo rugsėjo 1-osios buvo nuspręsta riboti užkandžių automatų veikimo laiką, kad patys mažiausieji juo nesinaudotų. Mat juos masina ne kiek automatų turinys, kiek kitoks pirkimo būdas.
Inspektorė pridūrė, kad jų tarnyba netikrina mokyklose stovinčių pardavimų automatų turinio – pačios aparatus prižiūrinčios įmonės yra suinteresuotos, kad juose nebūtų nieko neleistino, antraip gali turėti nemalonumų. Prižiūrėti turi ir mokyklų paskirtas atsakingas žmogus.
„Mūsų tarnyba kartą per metus atlieka planinius mokyklų valgyklų patikrinimus. Kartu pasižiūrime ir pardavimo automatų turinį, nors juos prižiūrėti ir ne mūsų tarnybos uždavinys“, – sakė J. Vaitiekūnienė.
Tuo metu Panevėžio rajone nė viena švietimo įstaiga negali „pasigirti“ turinti užkandžių ir gėrimų automatų. Anot rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Algirdo Kęstučio Rimkaus, dar prieš keletą metų tokie automatai buvo atsiradę ne vienoje mokykloje, tačiau rajono Taryba priėmė rekomendaciją visoms švietimo įstaigoms atsisakyti užkandžių ir gėrimų automatų.
„Jau kokie ketveri ar penkeri metai, kai rajone nė viena mokykla pardavimų automatų neturi, nors noras buvo. Bendrai sutarėme, kad prioritetas turėtų būti teikiamas sveikam maistui. Panevėžio rajonas buvo pradininkas šalyje skatinant vaikus sveikai maitintis – buvo pradėti vykdyti iš Europos Sąjungos projektų finansuojami projektai, skatinantys vartoti pieno produktus bei vaisius ir daržoves. Dalis mokyklų ir darželių patiekalams gaminti ir šviežioms sultims spausti buvo pasirinkusios pirkti daržoves ir vaisius tik iš vietos ūkininkų. Todėl tokių automatų atsiradimas mokyklose būtų tikrai netinkamas žingsnis“, – teigė A. K. Rimkus.
Pageidavo maitintis tik bulvytėmis
Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktorė Vitalija Dziuričienė sako, kad užkandžių automatas mokykloje stovi ne pirmi metai. Sutartis su tiekėjais atnaujinama kas treji metai, tačiau prieš pratęsiant sutartį mokyklos taryba iš naujo svarsto, ar toks aparatas reikalingas. Po ilgų diskusijų buvo nuspręsta ir toliau maisto automatą turėti.
„Taip, dalis tėvų dėl to yra nepatenkinti, bet didžioji dalis vis dėlto pritaria, kad toks automatas mokykloje stovėtų. Mūsų progimnazija šalia judrios gatvės, tad su tėvais ir mokiniais esame sutarę, kad iš mokyklos galima išeiti tik pasibaigus pamokoms. Iki tol jie per pertraukas dažnai nulėkdavo iki parduotuvės ar kioskelio nusipirkti saldumynų ar kitų užkandžių, tad norėjosi sudaryti sąlygas tokiems vaikams saugiai nusipirkti norimų produktų“, – „Sekundei“ teigė V. Dziuričienė.
Pasak direktorės, mokykla turi sudaryti sąlygas patenkinti vaiko ir šeimos maitinimosi poreikius. Nors skamba neįtikinamai, pernai tarp vieno mokinio ir mokyklos buvo kilusi konfliktinė situacija, mat paauglys pareiškė, kad maitinsis tik skrudintomis bulvytėmis. Kadangi mokyklos valgyklai tokį maistą draudžiama ruošti, kasdien skrudintų bulvyčių į mokyklą vienkartinėmis pakuotėmis vežiodavo moksleivio mama.
Tėvai baiminasi, kad jų atžalos šiltų pietų valgykloje neiškeistų į beverčius saldumynus automatuose.
„Vaikai automatu dažniausiai naudojasi tik prieš pamokas ir po jų, kai nebedirba valgykla. Nereikia pamiršti, kad dalis mokinių ir mokytojų mokykloje būna iki vėlumos, tad turime jiems sudaryti sąlygas įsigyti nors užkandžių. Automatų turinį kiekvieną savaitę tikrina visuomenės sveikatos specialistai, tad visi užkandžiai ir gėrimai juose saugūs“, – užtikrino V. Dziuričienė.
Direktorės nuomone, ar vaikai naudojasi aparatu, priklauso tik nuo šeimos. Viena mokykla nėra pajėgi ugdyti sveikos gyvensenos, jeigu tai nėra propaguojama namuose. Tačiau ji pastebinti, kad vis daugiau vaikų sąmoningai renkasi tai, kas yra sveika ir naudinga.
„Jau treti metai stebime, kad vis daugėja vaikų, valgykloje valgančių šiltą maistą. Aišku, tai labai priklauso nuo to, kaip jis pagamintas, tačiau tendencija, kad mokiniai maitinasi sveikiau, tikrai jaučiama. Netgi yra tokių vaikų, kurie pietums renkasi tik daržovių salotas“, – pažymi V. Dziuričienė.
Įjungiamas po pamokų
Užkandžių ir gėrimų automatas stovi ir „Šaltinio“ progimnazijoje. Anot šios mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui, laikinai einančios direktoriaus pareigas Dalios Vašėtienės, mokykloje tarp pedagogų ne kartą buvo kilusi diskusija dėl tokių automatų reikalingumo, tačiau nebuvo iškilę nesusipratimų ar konfliktinių situacijų, tad drastiškų sprendimų neteko imtis.
„Pakalbame tarp mokytojų, kad galbūt pardavimo automatų nereikėtų, bet kol kas didelių problemų dėl to nekyla. Valgykloje tikrai didesnės eilės nei prie aparato. Mūsų mokykloje jis nėra populiarus. Kita vertus, kai valgykla nedirba, labai patogu nusipirkti sulčių ar kokį sausainį, nereikia eiti į parduotuvę“, – sakė D. Vašėtienė.
Pernai užkandžių ir gėrimų automatas atsirado ir Mykolo Karkos progimnazijoje. Mokyklos direktorius Alfredas Paberžis teigė, kad jis iš principo prieš tokį automatą, tačiau jį buvo leista pastatyti mokykloje tik todėl, kad vaikai per pertraukas nelėktų į kitoje judrios gatvės pusėje esančią parduotuvę. To pageidavo ir po pamokų į sporto salę susirenkantys sportininkai. Ne visi atsineša gerti, tad bent automate gali nusipirkti mineralinio vandens ar sulčių.
„Automatą sutikome leisti statyti tik todėl, kad tikėjomės, jog galbūt mokiniai mažiau eis į parduotuvę. Deja, mūsų eksperimentas nepasiteisino – kaip ėjo, taip toliau ir eina. Tačiau gana patogu mūsų mokykloje sportuojantiems krepšininkams, rankininkams ir kitiems sportininkams“, – teigė A. Paberžis.
Tiesa, po metų naudojimosi automatu šiemet buvo nuspręsta riboti jo veikimo laiką – kasdien užkandžių ir gėrimų automatas įjungiamas tik nuo 13 val., kai patiems mažiausiems mokinukams pamokos jau būna pasibaigusios ir mokykloje lieka tik patys didžiausi bei lankantieji būrelius.
„Pastebėjome, kad mažesnieji ten palieka savo pinigėlius maistui. Juos masina ne automate esantys užkandžiai ar gėrimai, o pats pirkimo procesas. Tad šiemet nusprendėme, kad pačiu intensyviausiu metu aparatas bus išjungtas tam, kad vaikai eitų valgyti į valgyklą, kur kasdien kaip namuose ruošiamas šviežias maistas. Net jei vaikas nusipirks tik bandelę, ją bent jau suvalgys užgerdamas arbata ar pienu. O kai pačių mažiausiųjų mokykloje jau nebėra, įjungiamas ir automatas. Jokių draudžiamų produktų ar priedų tikrai nėra, tad ir problemų dėl automato mūsų mokykloje nėra“, – kalbėjo A. Paberžis.
Lina DRANSEIKAITĖ
Kristina Jasmontienė, dietologė
Užkandžių ir gėrimų automatai mokyklose nėra pats geriausias pasirinkimas. Nors visi juose esantys produktai turi būti saugūs, tačiau to negalima pasakyti apie sveikumą, mat dažniausiai juose – sausainiai, šokoladukai, kiti saldūs užkandžiai bei vaisvandeniai. Jeigu šiais užkandžiais bus mėgaujamasi tik labai retai, net ir augančio vaiko organizmui didelės žalos tikrai nebus.
Bet jeigu vaikas vietoj normalaus šilto maisto rinksis tik tokius užkandžius, jis savotiškai nuskriaus save, nes negaus visų reikalingų maistinių medžiagų.
Antras dalykas – iš saldumynų gaunama gliukozė duoda sotumo jausmą, tačiau po gana neilgo laiko vėl išalkstama ir patenkama į savotišką užburtą ratą. Per didelis „tuščių“ kalorijų kiekis turi ir savo pasekmių – cukrinį diabetą, nutukimą ir antsvorį. Didžiulis cukraus kiekis yra nemenkas iššūkis ir kasai. Vaikų nutukimo mastai gana gąsdinantys. Šito negalime sieti vien tik su saldumynų ir saldžių gėrimų vartojimu, tačiau tai nemenkai prisideda prie šių skaičių.
Lengviausias kelias – tiesiog uždrausti šiuos maisto automatus. Tačiau vien draudimais problemos nepavyks išspręsti, nes vaikai, jeigu norės, ras būdą, kur ir kaip gauti tai, kas skanu. Bene pagrindinis problemos sprendimo būdas – švietimas.
Suprantu, kad rezultatų nebus tą pačią dieną, taisyklingos mitybos įgūdžiai formuojami palaipsniui, bet nuo švietimo pirmiausia ir reikia pradėti. Kitas dalykas – pavyzdys. Sudėtinga būtų paaiškinti vaikui, kad nėra sveika gerti saldintus gazuotus gėrimus, jeigu juos geria mama ar tėtis. Tyrimai rodo, kad tų šeimų, kur tėvai vartoja tokius gėrimus, ir vaikai jų neatsisako.
Rezultatų šiuo klausimu pavyks daug greičiau pasiekti, jei ir tėvai, ir mokykla turės bendrą sutarimą.
Maisto prieinamumas dabar tikrai didelis. Deja, vaikai ne visada gali tinkamai atsirinkti, todėl mes, suaugusieji, pirmiausia turime jiems parodyti, koks maistas nėra sveikas.
