Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Prancūzijoje antibiotikų naudojama tiek daug, kad šiuose kraštuose sparčiai stiprėja mikrobų atsparumas šiems vaistams.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad labiausiai jie pamėgti Europos pietuose bei jos rytinėse šalyse.
“Akivaizdu, kad tose šalyse, kur antibiotikų vartojama
daug, atsparumas jiems yra gerokai didesnis. Ten, kur jų vartojama nedaug,
pavyzdžiui, Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, vargu ar apskritai tokio atsparumo
esama”, – aiškino Antverpeno universiteto Belgijoje profesorius Hermanas
Goossensas.
Atsparumas antibiotikams darosi vis didesnė problema, nes išsivysto supermikrobai, kurių neveikia net stipriausi vaistai. Dėl to kaltinamas per didelis antibiotikų vartojimas ir nenoras suprasti, kaip sparčiai kinta bakterijos.
H. Goossensas su kolegomis palygino antibiotikų skyrimo gydymo įstaigose ir mikrobų atsparumo kitimą 1997-2002 metais 26 Europos valstybėse. Šių vaistų skyrimas skyrėsi priklausomai nuo šalies: Prancūzijoje, Graikijoje, Liuksemburge antibiotikų skiriama dažnai, o Nyderlanduose, Austrijoje, Estijoje – žymiai rečiau.
Šiaurės šalyse tebevartojami senieji antibiotikai, kaip penicilinas, o naujieji, brangesni, labiau mėgstami pietų kraštuose.
Žurnale “Lancet” paskelbę savo tyrimo duomenis mokslininkai teigia, kad antibiotikų vartojimo netolygumą lemia sezoniškumas. Žiemą, kai žmonės dažniau serga, antibiotikų vartojama daug. Bet turi įtakos ir kultūros, sveikatos sistemų skirtingumai.
Anot tyrinėtojų, paskelbti duomenys bus naudingi pasirenkant visuomenės sveikatos strategiją – siekti, kad antibiotikų būtų vartojama mažiau, tuo pačiu mažinant mikrobų atsparumą.
ELTA
