Skaitytojo pasiūlyta tema
Panevėžys, ne vienerius metus deklaruojantis ambiciją tapti dviratininkų miestu, susidūrė su paradoksu.
Nors kasmet plėtojama darnaus judumo infrastruktūra, po remonto atnaujintas A. Jakšto gatvės pėsčiųjų tiltas praėjusių metų pabaigoje buvo atvertas išties tik pėstiesiems.
Toks sprendimas – uždrausti tiltu važiuoti dviračiais ir paspirtukais – sulaukė prieštaringų reakcijų. Pėstieji tokį sprendimą sveikina, bet ratuoti miestiečiai neslepia pasipiktinimo.
Draudimo nesupranta
Kasdien dviratį kaip pagrindinę susisiekimo priemonę naudojantis Egidijus K. „Sekundei“ prisipažino, kad naujoji tvarka ant A. Jakšto gatvės tilto kelia ne tik nuostabą.
Miestas deklaruoja skatinantis darnų judumą, investuoja į dviračių takus, tačiau tuo pat metu vienoje svarbiausių vietų dviratininkams užveria kelią.
„Kai pamačiau ženklą, draudžiantį dviratininkams ir paspirtukininkams važiuoti A. Jakšto gatvės tiltu, pamaniau, kad kažkas nevykusiai pajuokavo, – pasakojo Egidijus. – Važiuoji sau dviračių taku ir staiga – judėjimą draudžiantis ženklas.“
„Dar neseniai šis tiltas buvo patogi jungtis, leidusi greitai ir saugiai pasiekti kitą miesto dalį. Dabar gi tenka stabdyti, nulipti nuo dviračio ir jį vestis – tarsi dviratis staiga būtų tapęs nepageidaujama transporto priemone.“
Panevėžietis dviratininkas
„Dar neseniai šis tiltas buvo patogi jungtis, leidusi greitai ir saugiai pasiekti kitą miesto dalį. Dabar gi tenka stabdyti, nulipti nuo dviračio ir jį vestis – tarsi dviratis staiga būtų tapęs nepageidaujama transporto priemone“, – nesuprantama dviratininkui.
Pasak jo, sunku suprasti, kodėl vietoj sprendimų, leidžiančių saugiai dalytis erdve, pasirenkamas paprasčiausias draudimas.
Egidijaus K. nuomone, būtų visiškai pakakę skirtingų spalvų dangomis atskirti pėsčiųjų ir dviratininkų srautus, kaip visuose naujai sutvarkytuose pėsčiųjų takuose.
„Ar tikrai toks kelias padės Panevėžiui tapti tuo moderniu, dviratininkams draugišku miestu, koks jis siekia būti? – klausia panevėžietis. – Suprantu, kad galbūt toks sprendimas buvo priimtas dėl didžiuliais greičiais elektriniais dviračiais ar paspirtukais lakstančio jaunimo, nardančio tarp pėsčiųjų, bet tokie draudimai vargu ar juos sudrausmins, bet dviratininkams tikrai sukels daug nepatogumų.“
Rizikinga vieta
Siekdama užtikrinti saugumą ant A. Jakšto gatvės pėsčiųjų tilto, ribojimų ėmėsi miesto Savivaldybė.
Kaip paaiškina Statybos skyriaus vedėjas Darius Linkonas, esminė problema – tilto plotis, kuris nėra pakankamas saugiam skirtingų eismo dalyvių judėjimui.
„Tai pėsčiųjų tiltas ir jis gana siauras – nėra tiek pločio, kad būtų galima saugiai juo naudotis tiek pėstiesiems, tiek dviratininkams ar elektrinių paspirtukų vairuotojams, – teigia jis. – Norint atskirti srautus, dviračiams ir paspirtukams reikia 2,5 metro, o pėstiesiems – 1,5 metro pločio takų. Tuo metu A. Jakšto gatvės tiltas yra ne visai 3 metrų pločio.“
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Eismo saugumo darbo grupė ir priėmė sprendimą riboti transporto priemonių judėjimą tiltu.
„Siekiant užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą, nuspręsta įrengti ženklus, draudžiančius važiuoti dviračiais ir paspirtukais. Visas transporto priemones per tiltą galima tik persivesti“, – pabrėžė D. Linkonas.
Vedėjo patikinimu, ribojimai priimti apsvarsčius visas galimas rizikas.
Tiltu intensyviai naudojasi ne tik pėstieji, bet ir dviratininkai bei paspirtukininkai. Pastarieji ant šio tilto pamėgo atlikinėti įvairius triukus ar lakstyti didžiuliais greičiais, dėl to saugūs nesijaučia pėstieji.
„Kai tik tiltas buvo baigtas tvarkyti, jaunimas masiškai pradėjo juo važinėti paspirtukais. Taip keliamas pavojus pėstiesiems – jie priversti trauktis į šoną, kad nebūtų parblokšti. Jeigu įvyktų susidūrimas, žmonės gali nukristi per porankius į vandenį. Be to, ant tilto išlieta epoksidinė danga, kuri iš esmės pritaikyta pėsčiųjų eismui, bet ne įvairioms transporto priemonėms“, – aiškina Statybos skyriaus vedėjas.
Ratuoti chuliganai
Pasak D. Linkono, nerimaujama, kad nesusiklostytų panaši situacija kaip požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje po autobusų stotimi.
Vairuotojams dažniausiai renkantis pigesnes stovėjimo vietas autobusų stoties prieigose, požeminę aikštelę okupavo ratuotas jaunimas. Paspirtukus, dviračius ir net mopedus pasibalnoję jaunuoliai čia rengia ekstremalius pasirodymus ar neoficialias varžybas, o jų pasekmės – nepataisomai sugadinta danga.
Nors požeminėje automobilių aikštelėje taip pat atsirado ženklai, draudžiantys važiuoti dviračiais ir paspirtukais, čia paliktų padangų žymių, D. Linkono teigimu, jau neįmanoma nuvalyti.
„Danga jau sugadinta“, – konstatavo pašnekovas.
Savivaldybė tikina nuolat vertinanti situaciją ir reaguojanti į kylančius iššūkius. Anot D. Linkono, jeigu bus poreikis, draudžiamųjų ženklų gali atsirasti ir kitose miesto vietose.
„Eismo saugumo komisija analizuoja visas situacijas, o mes, kaip Statybos skyrius, pasirūpiname, kad reikalingi ženklai būtų įrengti“, – priduria jis.
Faktas
Šiuo metu Panevėžio mieste įrengtos 8 dviračių trasos, jų bendras ilgis siekia per 100 kilometrų. Didžioji trasų dalis integruota į pėsčiųjų takų tinklą, užtikrinant sklandų ir saugų judėjimą visoje miesto teritorijoje.
