Vandalų taikiklyje. Buvusios mokyklos pastatas atrodo tarsi stovėtų negyvenamame mieste – grafičių mėgėjų nutepliotos sienos, surūdiję kiauri lietaus latakai, išdaužyti langai. Pastate šeimininkaujantis sargas pripažįsta: iškultų stiklų keisti naujais nė nebeverta – po nakties ir vėl liks šukių krūva.
Leidusi dvejus metus laikui ir vandalams niokoti buvusios „Verdenės“ mokyklos pastatą dabar Panevėžio valdžia užsimojo jį reanimuoti.
Gaivina palaidotą idėją
Mažėjant mokinių miesto vadovai prasitaria apie neišvengiamą mokyklų uždarymą, bet mato būtinybę kelias dešimtis metų Parko g. veikiančius sutvarkytus Moksleivių namus iškelti į dvigubai didesnes, nors ir kritinės būklės patalpas.
Buvusi miesto valdžia irgi turėjo planų į „Verdenę“ iškraustyti Moksleivių namus, bet jų atsisakė įvertinusi, kad iš tokių įkurtuvių išeitų tik „monkės biznis“ – nerimtas, biudžetui brangiai atsieisiantis reikalas.
Mokykla virto vaiduokliu
Įsukus į buvusios „Verdenės“ pagrindinės mokyklos kiemą dabar sunku atpažinti, kad dar prieš porą metų ši vieta buvo pilna gyvybės ir judėjimo. Savo valdas atsikovoja kadaise kruopščiai ravėtų takų plyteles užgožianti žolė, buvusiuose gėlynuose žiedai bando prasiskverbti per vešinčias piktžoles.
Mokyklos pastatas atrodo taip, tarsi stovėtų negyvenamame mieste – grafičių mėgėjų išmargintos sienos, surūdiję kiauri lietaus latakai, išdaužyti ne tik pirmojo, bet ir trečiojo aukšto langai.
Pastate vienintelis šeimininkaujantis sargas pripažįsta: iškultų stiklų keisti naujais nė nebeverta – po nakties ir vėl liks šukių krūva. Geriau skylę paslėpti kartono lakštu.
Mokyklos viduje apie čia dar rusenančią gyvybę primena gėlės, retkarčiais iš gailesčio palaistomos sargų. Kad pastatas vėl atgytų, dabar jau būtų reikalingos didžiulės investicijos. Sporto salėje, valgykloje, kai kuriuose kabinetuose per kiaurą stogą kliokia vanduo. Tokių krioklių pėdsakais išmargintos sienos, išpuvusios grindys. 6000 kv. m buvusi mokykla vos per porą metų virto vaiduokliu.
Įkurtuvės sėja abejones
Dvejus metus leidusi buvusios „Verdenės“ pastatui nykti Savivaldybė vėl kuria jo atgaivinimo planą. Naujoji valdžia sumanė į jį perkelti Moksleivių namus. Jų pastatas nors ir nerenovuotas, bet pačios įstaigos iš savo uždirbtų lėšų kiekvieną vasarą remontuojamas, todėl tvarkingas ir jaukus. Ir dabar Moksleivių namuose triūsia statybininkai – atnaujinami du kabinetai, ilgame koridoriuje nutrintas linoleumas keičiamas laminato danga.
Čia nėra nė vieno kabineto vandens apibėgusiomis sienomis. Atrodo, didžiausia pastato bėda – seni nekeisti langai. Moksleivių namų direktorė Raminta Juzėnienė tikina, kad žiemą čia vis tiek netenka šalti.
„Renovuotinų švietimo įstaigų eilėje mes visada paskutiniai. Tikrintojai ateina, įvertina, kad pastatas geros būklės, mieste yra kur kas prastesnių“, – sako R. Juzėnienė.
Direktorės teigimu, didžiausias nepatogumas – vietos stoka. 1500 kv. m neužtenka 25-is būrelius po pamokų lankantiems 717-ai vaikų. Tiesa, mokslo metų pradžioje jų būta kiek daugiau – 760. O 2008-aisiais Moksleivių namuose į užsiėmimus susirinkdavo netgi daugiau nei 1000-is vaikų. Panevėžio mokykloms neviltį varančią mokinių mažėjimo tendenciją, akivaizdu, jaučia ir po pamokų jų užimtumu besirūpinanti įstaiga.
Nepaisant to, Moksleivių namams ieškoma didesnių erdvių. Įstaigą sumanyta perkelti į buvusios „Verdenės“ vaiduoklio dalį. Būrelių kabinetams miesto valdžia numačiusi pusę pastato – 3000 kv. m.
R. Juzėnienė pripažįsta atsidūrusi dviprasmiškoje situacijoje – nežino, džiaugtis ar piktintis naujosios valdžios sumanymu.
„Dirbame susispaudę, dabartiniai kabinetai per ankšti. Bet buvusios „Verdenės“ pastatas labai apleistas. Negautume net higienos paso – esminio reikalavimo švietimo įstaigai kuriantis naujose patalpose. Ten tikrai baisu. Be to, kad išdaužyti langai ir išplėštos durys, o kai kur net grindys, per stogą bėga, sienos šlapios ir pelija“, –siūlomomis patalpomis baisisi R. Juzėnienė.
Direktorę neramu ir dėl valdžios išlaikomos paslapties, kas gi įsikurtų kaimynystėje – kitoje pastato dalyje.
„Jei šalia įkurdintų švietimo įstaigai netinkamą instituciją, o naudotumėmės bendru koridoriumi, būtų tikrai labai blogai. Tokiai įstaigai kaip mūsų ne bet koks kaimynas tiktų“, – atvira T. Juzėnienė.
Surado politinės valios
Perkraustymą planuojantys miesto vadovai apie galimus Moksleivių namų kaimynus kalba mįslėmis. Idėjos generatorius, švietimo sritį kuruojantis vicemeras Petras Luomanas tik prasitaria, kad esą „yra visokių mąstymų“.
Praeitoje kadencijoje mero patarėju dirbęs P. Luomanas aiškina, jog idėja perkelti Moksleivių namus į tuščią buvusios mokyklos pastatą brendo jau seniai. Anot jo, tik buvusiai miesto valdžiai pritrūkę politinės valios reformai. Tiesa, P. Luomanas pripažįsta, kad ir pati švietimo įstaigos direktorė didelio noro nerodžiusi.
„Tuo metu direktorė kiek abejojo, ar prasminga kraustytis, nes įstaiga pati gražiai susitvarkiusi. Manau, gal jai nebuvo drąsos pasakyti, kad reikia daugiau erdvės. Nuvažiavome į Moksleivių namus ir pamatėme, kokia jų šauni veikla ir kokios ankštos patalpos“, – svarsto P. Luomanas.
Jis tikina, kad toks žingsnis būtų visapusiškai naudingas, nes sunaikintos mokyklos pastato išlaikymas – apsauga, minimalus šildymas per metus Savivaldybės biudžetui kainuoja 45 tūkst. Eur.
Kiek gi kainuotų sutvarkyti pastatą vaiduoklį bent tiek, kad į jį perkeltiems Moksleivių namams higienistai leistų dirbti, tokius planus kurianti valdžiai dar neatsako. Pasak vicemero, specialistams pavesta tą apskaičiuoti.
„Kai sąmatą žinosime, Taryba spręs dėl lėšų skyrimo. Langai nėra tokios prastos būklės, pakaktų tik sudėti antrus stiklus. Ir sporto salė dar visai gera. Svarbiausia stogą suremontuoti“, – mano vicemeras.
Anot jo, ateinančius mokslo metus Moksleivių namai sutiks dar senosiose patalpose. Bet vicemeras turi vilties 2016-aisiais švęsti įkurtuves. Politikas svarsto, kad pastato rekonstrukcijai ateityje lėšų būtų galima gauti iš paramos fondų.
„Nesvarbu, kad moksleivių skaičius mažėja, tačiau ne tiek, kad Moksleivių namai negalėtų plėstis“, – tvirtina P. Luomanas.
Remontuotų kitų sąskaita
Moksleivių namų perkraustymą į uždarytos „Verdenės“ patalpas ankstesnės kadencijos miesto vadovai svarstė dar tuomet, kai jos neatrodė taip klaikiai kaip dabar. Tačiau šios idėjos vis tiek buvo atsisakyta.
Buvusi vicemerė švietimo klausimams Regina Eitmonė prisimena, jog tartasi su specialistais, buvo analizuojama Moksleivių namų statistika, kiek juos lanko vaikų, kokia būtinybė plėstis, kaip įstaigą veikia mokinių mažėjimo bendrojo lavinimo mokyklose tendencija.
„Teko girdėti, kad ir Moksleivių namai mokinius nelengvai surenka ir tuo klausimu daug individualiai dirba patys būrelių vadovai. Be to, Muzikos mokykla pradėjo teikti neformaliojo ugdymo programas. Padarytos išvados, kad esant mieste tokiai švietimo tinklo situacijai, Moksleivių namams poreikio plėstis nėra“, – „Sekundei“ teigė R. Eitmonė.
Buvusiai vicemerei naujosios valdžios vėl iškelta perkraustymo idėja atrodo labai keistai. Anot R. Eitmonės, pastato būklė buvo tokia bloga ir mokymosi sąlygos tokios prastos, kad tai ir tapo viena esminių priežasčių mokinius iš „Verdenės“ perkelti į renovuotą M. Karkos pagrindinę.
Skaičiuojama, kad vien būtiniausiems remonto darbams miesto bendrojo lavinimo mokyklose atlikti reikia 25 mln. Lt. Dalis švietimo įstaigų dar laukia renovacijos. Todėl investuoti į labai blogos būklės pastatą vien tam, kad į jį būtų perkelta gerame pastate veikianti neformaliojo ugdymo įstaiga, R. Eitmonės nuomone, būtų neprotinga.
„Geras ūkininkas niekada neparduos gero turto ir nepasiliks sau blogo, stovėjusio metų metus nenaudojamo, tik minimaliai šildomo ir kuriam sutvarkyti dar reikės milijonų. „Verdenės“ remontui reikia daug lėšų, bet mieste yra kur kas svarbesnių vietų, ką reikia tvarkyti, o Moksleivių namai ir taip turi geras sąlygas“, – mano buvusi vicemerė.
Per dvejus metus neapskaičiavo kainos
Prieš porą metų „Verdenės“ ir M. Karkos mokyklos sujungtos motyvuojant, kad miesto mokykloms kasmet netenkant pusės tūkstančio mokinių Savivaldybei reikia atsikratyti per brangaus remontuoti ir nereikalingo mokyklos pastato.
Tačiau per tą laiką jį sugebėta tik įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, bet pardavimas taip ir nebuvo paskelbtas. Negana to, Savivaldybė iki šiol nėra įvertinusi turto ir negalėtų įvardyti net jo pradinės kainos.
Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistų teigimu, tokia situacija susiklostė užsitęsus žemės tvarkymo darbams. Mat buvo nuspręsta kartu su pastatu parduoti tik dalį buvusios mokyklos teritorijos – stadioną pasilikti. Sklypų atskyrimo darbai tebevyksta iki šiol.
„Savivaldybė verčiau ieškotų išeities, kaip avarinį pastatą parduoti, o ne grįžti prie probleminio objekto, kuriam suremontuoti reikėtų ne tik ES finansavimo, bet ir biudžeto lėšų, nes prie kiekvieno projekto miestas turi prisidėti. Žiūrint į miesto perspektyvą ir finansines galias tai būtų neūkiškas ir neišmintingas sprendimas, uždedantis dar vieną finansinę naštą panevėžiečiams ant pečių“, – įsitikinusi R. Eitmonė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
J. Markevičiaus nuotr.
