Pelningumą „airBaltic“ žada susigrąžinti 2014 metais.
Iš sudėtingos finansinės padėties mėginanti išsikapanoti nacionalinė Latvijos skrydžių bendrovė „airBaltic“ gali sulaukti investuotojo iš Artimųjų Rytų. Savo ruožtu buvęs Latvijos ūkio ministras Artis Kamparas tvirtina, kad dėl prastos finansinės būklės nereikėtų kaltinti buvusio bendrovės vadovo Bertolto Flicko.
Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis kartu su verslininkų delegacija kovo 10–18 dienomis lankysis Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kuveite ir Katare. Tarp delegacijos narių bus ir „airBaltic“ prezidentas Martinas Gaussas, kuris „airBaltic“ galėtų pristatyti potencialiems investuotojams, laikračio „Biznes & Baltija“ informaciją skelbia Latvijos naujienų agentūra LETA.
V. Dombrovskio atstovas spaudai Martinas Panke laikraščiui patvirtino, kad M. Gaussas bus vienas iš premjerą lydinčių verslininkų. Tačiau M. Panke negalėjo patvirtinti, ar „airBaltic“ investuotojų klausimas bus svarstomas vizito į Artimuosius Rytus metu.
Savo ruožtu Sanis Seneris, Tarptautinio Rygos oro uosto prekybos zonos operatorės, Turkijos bendrovės „TAV Airports“ prezidentas, sakė, kad „airBaltic“ domisi „Turkish Airlines“ ar kita į Rygą skraidanti oro bendrovė. Tačiau S. Senerio atstovaujamos kompanijos „airBaltic“ akcijos esą nedomina.
Anksčiau, remiantis neoficialiomis žiniomis, buvo minima, kad „airBaltic“ akcijų gali įsigyti „Qatar Airways“ arba „Turkish Airlines“. Su Latvijos vyriausybės atstovais buvo susitikę ir Kinijos oro bendrovės „Hainan Airlines“ atstovai.
Sukurpė pertvarkos planą
Be to, „airBaltic“ paskelbė verslo pertvarkos planą, kuris turėtų padėti bendrovei susigrąžinti pelningumą ir užtikrinti tvarią plėtrą ateityje.
„Per pastaruosius kelerius metus „airBaltic“ pasiekė beprecedentį augimą, leidusį Rygai tapti vieninteliu funkcionuojančiu oro tranzito centru Baltijos regione. Tačiau tai oro bendrovei atsiliepė finansiškai“, – teigė M. Gaussas.
Anot jo, šiuo metu „airBaltic“ finansinė padėtis stabili, susitelkta į verslo pertvarką. Bendrovė planuoja per ateinančius penkerius metus pasiekti 330 mln. latų augimą (1,632 mln. litų), o pelningumą susigrąžinti 2014 metais
Naujasis verslo planas, pavadintas „airBaltic ReShape“ (liet. – „airBaltic“ pertvarka“) numato būsimą oro vežėjo plėtrą, lėktuvų parko modernizavimą, išlaidų optimizavimą, veiklos efektyvumo ir pajamų didinimą.
B. Flicko nekaltina
Savo ruožtu buvęs Latvijos ūkio ministras A. Kamparas pareiškė, kad buvusio „airBaltic“ prezidento B. Flicko nereikėtų kaltinti dėl finansinių bendrovės problemų.
„Per metus tapo visiškai aišku, kad asmenys, kuriems priklausė „airBaltic“, išsiaiškino, kaip galima perimti visas oro vežėjo akcijas, o tada jas parduoti“, – interviu dienraščiui „Dienas Bizness“ pareiškė buvęs Latvijos ūkio ministras Artis Kamparas.
Anot jo, „airBaltic“ pasinaudojo visomis schemomis, kurios šalyje buvo pademonstruotos anksčiau, per įvairių kompanijų privatizaciją. „Modelis jau buvo sukurtas: „ofšorinė“ kompanija, reforma, kapitalizuojama skola ir valstybės dalis sumažėja“, – dėstė A. Kamparas.
Buvęs ministras aiškino, kad aplink „airBaltic“ sukurta smulkių kompanijų struktūra, leidžia spėti, jog iš „airBaltic“ buvo „išimami“ pinigai, siekiant sukrauti pelno toms kompanijoms. Vis dėlto, konkrečių įrodymų jis negalėjo pateikti.
„Aš gerbiu B. Flicko viziją ir veiklą, bet jis nesuskaičiavo, kiek pinigų liks po jo. Vis dėlto, mano nuomone, B. Flicko negalima kaltinti, kad jis nebandė sąžiningai valdyti „airBaltic“. Aš manau, kad viską lėmė susiklosčiusi situacija, finansų krizė ir „airBaltic“ finansavimo modelis“, – sakė A. Kamparas.
