Niūrių, darganotų orų išvarginti žmonės prisišaukė malonės – Lietuvą užplūdo karščiai. Tačiau su jais, deja, ir neatsiejamos sveikatos problemos.
Kai vyrauja didesnė nei trisdešimties laipsnių temperatūra, gresia patys įvairiausi sveikatos sutrikimai. Kenčia ne tik ligoti, bet ir jauni, sveiki žmonėms.
Karščio aukos
Daugelis įsitikino, kad orų permainos – tikras išbandymas mūsų organizmui. Kai už lango kriokia lietus, įsismarkauja vėjas, ne vieną net ir vasarą puola peršalimo ligos, neapleidžia niūri nuotaika. Tačiau po darganų staiga smogę karščiai irgi palieka pėdsaką mūsų organizme.
Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad pernelyg didelė aplinkos temperatūra žalinga sveikatai – didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net numarinti žmogų. Aplinkos temperatūra iki 30 laipsnių yra sąlyginai patogi, daugiau nei 34 – ekstremali, daugiau nei 38 laipsnių – žalinga sveikatai, o daugiau nei 42 laipsnius siekianti aplinkos temperatūra yra pavojinga.
Esant karščiui žmonės dažniausiai nukenčia dėl nudegimų, perkaitimo, vadinamojo šilumos smūgiu, dėl saulės smūgio, dėl hipoksijos (deguonies bado).
Karštis veikia iš lėto ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenims ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje ar karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.), sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną.
Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Esant karščiui, organizmas turi sunkiai dirbti tam, kad palaikytų normalią kūno temperatūrą.
Normali kūno temperatūra dažniausiai yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka. Kai šilumos reguliavimo sistema perkraunama, kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Tai grasina perkaitimu.
Perkaitus organizmui ima kankinti aukšta kūno temperatūra, ji gali pakilti pakilti iki 38–41 laipsnio. Oda neprakaituoja, parausta. Juntamas galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, troškulys, mieguistumas, vangumas, nenoras judėti. Sutrinka pusiausvyra, padažnėja pulsas ir kvėpavimas. Užsitęsusi tokia būklė sukelia smegenų funkcijų apribojimą, spazmus ir galiausiai – sąmonės aptemimą ir trumpalaikį jos netekimą ar net komą.
Jei pajutote kokių nors perkaitimo požymių ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito tokios būklės. Į pagalbą pasitelkite kitus asmenis.
Jei perkaistama nedaug, padės šiltas dušas, galima apsitrinti suvilgytu vėsiame vandenyje rankšluosčiu, rekomenduojama gerti vėsaus vandens ar sulčių, ramiai pabūti. Sunkesniu atveju skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos, paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje būtinai ant nugaros, po kojomis pakiškite pagalvę ar suvyniotus drabužius (pagerės galvos ir širdies kraujotaka), apklokite nukentėjusįjį sudrėkinta vandeniu (37 laipsnių) antklode, paklode, rankšluosčiu, nuolat juos drėkinkite, jo veidą vilgykite vėsiu vandeniu. Kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnio, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeiskite sausu apklotu ir nukentėjusiajam duokite gerti ko nors vėsaus. Jei žmogus netekęs sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.
Venkite saulėkaitos
Karštu oru labai svarbu laikytis rekomendacijų, jos padės gerai jaustis, išlikti darbingiems net ir labai karštą dieną, išvengti rimtesnių problemų.
Pasak specialistų, užklupus kaitrai svarbiausia – tinkamai apsirengti. Dėvėkite natūralaus pluošto, laisvus, lengvai krentančius ir gerai prakaitą praleidžiančius drabužius. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Patartina rengtis šviesiais drabužiais, kad jie atspindėtų saulės spindulius, avėkite odinę avalynę, nepamirškite dėvėti kepurę.
Aišku, labai svarbu riboti fizinį aktyvumą ir buvimo karštyje trukmę. Karštuoju laiku fizinius darbus atlikite ryte ar vakare, karštomis ir tvankiomis dienomis patariama nesportuoti, pavojingiausias laikas – nuo 11 iki 17 val. Darbdaviai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinti natūralaus pluošto, lengvai ir gerai praleidžiančius prakaitą darbo drabužiais, neleisti dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų. Kai karšta, viską darykite viską gerokai lėčiau nei paprastai, o žmonės, dirbantys lauke, patys ar jų darbdaviai turi sumažinti darbo krūvį, nes kuo sunkesnis darbas, tuo daugiau žmogaus organizme pagaminama šilumos, kuri turi būti išskirta į aplinką pro odą (iki 50–60 proc.), išgarinama prakaituojant ir kvėpuojant (fizinė termoreguliacija).
Venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Kuo daugiau laiko praleiskite vėsesnėse patalpose. Pasistenkite išvykti iš didmiesčio, ypač tai patartina vyresnio amžiaus žmonėms ir mamoms su kūdikiais bei žmonėms, sergantiems įvairiais širdies sutrikimais ir hipertenzija.
Specialistai sako, kad karštomis dienomis gerti derėtų dažniau nei troškina. Atsigaivinti tinkamiausias stipresnės mineralizacijos be angliarūgšties vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas), nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Labiau išprakaitavus patartina pavartoti kalio chlorido, magnio.
Siūloma į mitybos racioną įtraukti kuo daugiau pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių. Venkite alkoholio, skysčių su kofeinu, gėrimų su cukrumi ar saldikliais, nes jie skatina vandens pašalinimą iš organizmo. Negerkite iš karto daug, geriau gerkite nuolat ar reguliariai (kas 1–2 val.) po truputį, nelaukdami, kol ims kankinti troškulys, mat pajutus troškulį organizmui jau stinga skysčių.
Jei išgėrėte gana daug skysčių, o troškulio pojūtis nepraeina, jį geriau malšinkite drungnu vandeniu ar arbata arba vandeniu su citrinos sultimis, arba vandenį pasistenkite kuo ilgiau išlaikyti burnoje, kad sudrėktų visa burnos ertmė, arba tik paskalaukite gerklę vandeniu (taip daro kai kurių sporto šakų sportininkai). Gėrimai su ledu karštyje nemalšina troškulio, be to, gerdami ledinį skystį galite peršalti, nes toks atšaldo gerklę ir skrandį, o troškulio pojūtis sugrįžta greitai ir karštį iškęsti tampa dar sunkiau.
Valgykite saikingai ir lengvai virškinamą maistą, o geriausia – daug vaisių ir daržovių. Vartokite daugiau skystų produktų, lengviau pasisavinamų liesų pieno produktų. Atsisakykite riebaus ir sunkiai virškinamo maisto.
Per karščius ore labai sumažėja deguonies. Šis reiškinys, vadinamas hipoksija, pavojingas visiems, net jauniems ir visiškai sveikiems žmonėms. Vienintelis būdas išvengti hipoksijos – didžiausios kaitros valandomis (nuo 11 iki 17 val.) stengtis kiek galima rečiau išeiti į gatvę. Kai yra hipoksija, darosi vis sunkiau kvėpuoti, ima skaudėti galvą. Jos poveikį žmonėms sustiprina dėl karščio didmiesčiuose padidėjęs oro užterštumas.
Rizikos grupės
Karščio įtaka sveikatai išties aiškiai juntama. Dėl karščio didžiausias pavojus gresia kūdikių ir vaikų (iki 4 metų) bei pagyvenusių žmonių, ypač vyresnių nei 75 metų, kurie jautresni karščio bangoms, sveikatai ar net gyvybei.
Per karščius gali sutrikti širdies ritmas, pakilti kraujospūdis, todėl karštis pavojingas žmonėms, sergantiems diabetu, hipertenzija, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, psichikos ligomis. Perkaisti ypač pavojinga sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis, nutukusiems, negaluojantiems, turintiems skydliaukės veiklos sutrikimų žmonėms. Per alinamus karščius žmogaus organizmas netenka daug skysčio, todėl tirštėja kraujas, kinta jo krešumas, to pasekmė – kraujo trombozė, hipertenzinės krizės, galinčios komplikuotis miokardo infarktu ar ūminiu insultu.
Jei pajuntate net ir menkiausius skausmus širdies srityje, jei vargina dusulys, silpnumas ar kiti negalavimai, būtinai kreipkitės į specialistus. Atminkite: jei sergate širdies, plaučių, nervų sistemos ar odos ligomis, jums labai pavojinga pasikaitinus saulėje staiga nerti į šaltą vandenį.
Staiga atvėsus
Po varginamų kaitrų oras staiga gali atvėsti, užklupti vasariškos liūtys. Žmonės dažnai linkę pakeiksnoti besikeičiančius orus, tačiau kai kurie į bet kokius orų pokyčius reaguoja liguistai.
Moksliniai tyrimai rodo, kad orų kaita ypač veikia širdies ir kraujagyslių ligomis sergančius žmones. Taip pat kenčiančiuosius dėl kvėpavimo takų, sąnarių ir neurologinių ligų, diabeto, skydliaukės, inkstų ir kitų ligų. Gali išryškėti ir depresijos požymių.
Kai keičiasi oro slėgis, ypač reikėtų pasisaugoti: nepervargti, neplanuoti ilgų varginamų kelionių ar svarbių susitikimų. Staiga atvėsus, organizmas stengiasi išsaugoti kuo daugiau šilumos. Dėl to gali pakilti kraujospūdis, atsiranda insulto ar infarkto tikimybė. Taip pat silpsta imuninė sistema, didėja rizika susirgti peršalimo ligomis. Dažniausiai suka sąnarius, skauda galvą, ima mausti senus randus.
Jau seniai žinoma, kad oras veikia negaluojančius žmones. Galvoje turima ne tik fizinė, bet ir psichinė sveikata. Pavyzdžiui, tiriant akluosius, šiaurės tyrinėtojus ir eskimus, pastebėta, kad dėl saulės šviesos stokos greitai nuvargstama, apima slogi nuotaika arba depresija, dažnai keičiasi nuotaika, mažėja pastabumas, dėmesingumas, sutrinka miegas. Greičiau susijaudinama ir susinervinama.
Jei esate jautrus orų permainoms, stenkitės nepervargti, gerai išsimiegoti, nepiktnaudžiaukite alkoholiu. Šiek tiek pasimankštinkite, darykite tempimo pratimus, pasivaikščiokite. Lengvas prakaitavimas (ne perkaitimas) yra naudingas širdžiai ir kraujagyslėms. Kraujagysles teigiamai veikia ir kontrastinis dušas.
Sveikai maitinkitės: pusryčiams rinkitės lengvai virškinamą maistą, į valgiaraštį įtraukite kuo daugiau produktų, turinčių B grupės vitaminų, magnio ir kalcio. Jų gausu žalialapėse daržovėse, grūdų ir pieno produktuose, riešutuose, bananuose. Jei smarkiai nukrito kraujospūdis, išgerkite stiprios kavos, žaliosios arbatos. Kraujospūdį didina, organizmą tonizuoja apsiliejimas šaltu vandeniu, tempimo pratimai. Kraujotaką gerina ir ginkmedžių preparatai. Atsipalaiduoti padeda meditacija, joga, relaksacinė muzika.
Pavojingi žaibai
Dažnas reiškinys po vasaros kaitrų – žaibas ir griaustinis. Griaustinis kai kuriems gyvūnams ir žmonėms sukelia nerimo, panikos priepuolius. Per audrą skleidžiami žemo dažnio garsai – infragarsas – gali sukelti nepagrįstą baimę, nuovargį.
Žmonės, paniškai bijantys griaustinio, serga astrafobija (brontofobija). Jie jaučia nerimą audros metu net tada, kai supranta, kad grėsmė minimali. Nors sveikiems žmonėms griaustinis ir nekelia organizmo pokyčių, tačiau žaibai grasina kur kas rimtesniu pavoju gyvybei. Akistata su žaibu gali baigtis tragiškai. Žaibui smogus į žmogų, gali būti sunkiai sutrikdoma jo sveikata ar net pareikalaujama gyvybės.
Nors nuo žaibo Lietuvoje kasmet žūva vos 1–3 žmonės, pasak specialistų, jis paliečia bent 20–30 žmonių. Dalis jų nė neįtaria, kad patyrė žaibo išlydį, tačiau vėliau pajunta pasekmes. Jiems diagnozuojama apakimu gresianti katarakta, būna klausos sutrikimų, juos vargina trumpalaikis atminties praradimas.
Dažnas žaibo poveikis – kerauno sindromas. Tai trumpalaikis galūnių paralyžius. Tokia būklė gali trukti nuo kelių minučių iki kelių savaičių. Oda gana dažnai nudeginama, bet nudegimai nebūna gilūs, būdingi trumpalaikiai plunksniniai piešiniai ant kūno ar juostiniai nudegimai tose kūno vietose, kur tekant žaibo išlydžiui pasitaiko daugiau drėgmės.
Jei žaibas trenkia tiesiai į žmogų, energijos krūvis toks didelis, kad jis neišgyvena.
Parengė K. JUŠKAITĖ
