Į valdžia nusitaikę kairieji dar kartą žada santykių su Rusija pagerėjimą, tačiau dėl Lietuvoje paniekintų „Gazprom“ interesų Maskva gali nesuteikti tam progos. Reveransų iš pasikeitusios valdžios tikisi ir Varšuva. Ar spės naujosios valdžios atstovai važinėti po visas sostines ir tuo metu dar garbingai atlaikyti pirmininkavimo ES Tarybai pusmetį?
Tradiciškai teigiama, kad kairieji yra nuosaikesni bendraudami su Rusija ir laikosi „pragmatinio požiūrio“. Tai neretai pabrėžia ir jie patys. „Mums reikia galvoti, ar egzistuojantys apribojimai finansinėms investicijoms iš kitų šalių yra pagrįsti. Lietuva yra įsitvirtinusi NATO ir ES. <…> Mes negalime gyventi baimėmis, kad mus kažkas okupuos“, – sako socialdemokratų atstovas Seimo Užsienio reikalų komitete Vytenis Andriukaitis. Pragmatišką santykių su Rusija turinį, verslo interesus pabrėžia ir Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
V. Andriukaitis tvirtina, kad reikia atšaukti sovietinės okupacijos žalos atlyginimo įstatymą. „Konservatoriai sukonstravo šį įstatymą ir tik konservatorių balsais 2000 m. jį priėmė, o dabar turėjo ketverių metų realią progą parodyti, kaip jų sukonstruotas įstatymas veikia. Aišku, kad tai yra visiškas fiasko, – teigia V. Andriukaitis. – Žalos problematika sprendžiama dvišaliais arba daugiašaliais formatais, o ne šalies vidaus vartojimui skirtu įstatymu. Todėl šitą įstatymą reikia atšaukti. Jis yra visiškai nevaisingas ir sukuria didžiulį informacinį triukšmą, psichologinių įtampų, ugdo abipusį nepasitikėjimą tarp šalių.“
V. Andriukaičio žodžiais, tariantis dėl okupacijos kompensavimo vietoje dabartinio įstatymo reikia sukurti funkcionalią darbotvarkę su Rusija, į kurią būtų įtrauktas atlyginimas stalinizmo aukoms, archyvų grąžinimo ir teisinio bendradarbiavimo klausimai.
„Lūžio tikrai reikia – mes negalime gyventi Šaltojo karo epochos logika. Žinoma, Maskvos retorika dabar yra paaštrėjusi ir primena kai kurias Šaltojo karo tendencijas, bet reikia įtikinti juos, kad tokia retorika nieko gero neduoda. Mes turime ieškoti racionalių sprendimų“, – sako V. Andriukaitis.
V.Andriukaitis: „Akivaizdu, kad tai, kaip konservatoriai elgiasi „Ruhrgaz“ ir „Gazprom“ atžvilgiu, yra nedovanotina klaida“.
Politologas Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius, apie okupacijos žalos atlyginimo įstatymą taip pat atsiliepia kaip apie „šalies vidaus auditorijai“ skirtą dokumentą. Jo nuomone, santykių su Rusija dalykiškumas gali keistis išimtinai dėl pokyčių Rusijos viduje arba geopolitinių pokyčių, bet ne Lietuvos valdžios manevrų.
Lietuviškojo „perkrovimo“ su Rusija sėkme abejoja ir politologas Kęstutis Girnius. Pasak jo, Maskva nesuteiktų kairiųjų vyriausybei, jei tokia būtų suformuota po rinkimų Lietuvoje, didelių progų pagerinti santykius. Jo nuomone, stereotipas dėl kairiųjų pragmatizmo jau buvo paneigtas Gedimino Kirkilo Vyriausybės metais, kai Lietuva kritikavo ir Europos Sąjungą už vertybių iškeitimą į vamzdynus, ir Rusiją už karą su Gruzija, grasino vetuoti NATO ir ES susitarimus su Rusija, jei nebus atsižvelgiama į Lietuvos norus.
„Tai [pragmatizmas] nėra norma – tai priklausys nuo aplinkybių“, – sako K. Girnius.
Didžiausias skirtumas – „Gazprom“
„Reikšmingų skirtumų tarp dabartinės daugumos ir ankstesnių vyriausybių nematau, išskyrus, žinoma, energetikos politiką ir, konkrečiai kalbant – energetikos pertvarką perkeliant ES III energetikos paketo nuostatas. Čia yra pagrindinis skirtumas tarp šios ir ankstesnės Vyriausybės. Ši pasirinko variantą su visišku nuosavybės atskyrimu, o ankstesnėje Vyriausybėje vyko gana intensyvios diskusijos, bet galiausiai nuspręsta rinktis švelnesnį variantą“, – sako R. Vilpišauskas.
K. Girniaus teigimu, Lietuvos mėginimas palaužti dujų monopoliją pakenks „Gazprom“ interesams ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES, nes gali paskatinti kitas šalis imtis analogiškų veiksmų. Lietuvos sprendimas išskaidyti nuosavybę dujų sektoriuje, pasak jo, pykdo Maskvą gerokai labiau negu planas statyti Visagino AE.
„Akivaizdu, kad tai, kaip konservatoriai elgiasi „Ruhrgaz“ ir „Gazprom“ atžvilgiu, yra nedovanotina klaida. Tai sukelia įtampą ir tai vos nesibaigė arbitražu ir nuosavybės santykių pažeidimais“, – sako V. Andriukaitis. Pasak jo, III ES paketo įgyvendinimas „be protingo pereinamojo laikotarpio buvo visiškai nelogiškas“, be to, Lietuvai reikėjo imtis dujų ūkio pertvarkos išvien su Latvija ir Estija. Lietuvos sprendimas, jo žodžiais, yra rusofobijos nulemta kova su vėjo malūnais.
Belsis į Varšuvos vartus
R. Vilpišauskas mano, kad opozicija, ypač socialdemokratai, kalbės apie egzistavusios strateginės partnerystės su Lenkija atkūrimą. Išties V. Andriukaitis akcentuoja, kad Lietuva dvišalių santykių srityje apleido tris, jo nuomone, svarbiausias Europos sostines – Varšuvą, Berlyną ir Maskvą. Už tai jis kritikuoja ir Vyriausybę, ir šalies vadovę.
Tačiau ekspertai gana atsargiai vertina galimybes iš esmės pakeisti dabartinius atšalusius santykius su Lenkija. „Nebent Seime atsirastų tokia dauguma, kuri sugebėtų išspręsti vadinamąjį „lenkiškų raidžių“ klausimą, šitaip parodydama pozityvų nusiteikimą, apie kurį taip dažnai kalba Lenkijos vadovai. Bet aš manau, kad rinkimai didesnių pokyčių neatneš“, – sako R. Vilpišauskas.
Šias abejones sustiprintų ir priminimas, apie kurį nekalbama nei Lietuvoje, nei Lenkijoje. Kai konservatorių Vyriausybė 2010 m. mėgino Seimui pateikti įstatymų pataisas, įteisinančias galimybę naudoti lotyniško pagrindo raidyną lietuviškuose dokumentuose, už jas balsavo tik po vieną socialdemokratų ir Darbo partijos frakcijos narį. „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje projektą parėmė apie pusę narių.
Vis dėlto Varšuva būsimajai valdančiajai daugumai siunčia signalą, kad lauks pokyčių. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sako, kad naujo santykių atsivėrimo tikisi su nauja valdžia. K. Girnius savo ruožtu teigia, kad „santykiai tiek pablogėję, kad neišvengiamai, kad ir kas būtų valdžioje, jie turės gerėti. Iš dalies dėl to, kad Lietuva padarė nuolaidų dėl naujojo švietimo įstatymo nuostatų taikymo, atidėjo jo įsigaliojimą“.
Kita vertus, užsienio politiką Lietuvoje vykdo ne tik Vyriausybė, bet ir prezidentė. K. Girniaus nuomone, į valdžią atėjus kairiajai koalicijai, prezidentė imtų joje dalyvauti daug aktyviau. Prezidentės ir dabartinės Vyriausybės aiškiai apibrėžta užsienio politikos kryptis – Šiaurės ir Baltijos šalys.
R. Vilpišauskas primena, kad pastarajame metiniame D. Grybauskaitės pranešime buvo akcentuotas darbų tęstinumas energetikos ir kitose prioritetinėse srityse. „Tačiau kol kas man nėra aišku, kiek tą ilgalaikių projektų tęstinumą ji norės iškelti aukščiau savo populiarumo: jei tai galės tapti konfliktu su nauja valdančiąja dauguma, ar ji sutiktų viešai atrodyti pralaimėjusi. Tai vienas tų dalykų, kurių prezidentė labai vengia“, – sako R. Vilpišauskas. Pasak jo, prezidentūroje po rinkimų bus sprendžiama dilema: ar svarbesni ilgalaikiai projektai, ar įvaizdis ir populiarumas.
Iš pirmininkavimo bėgių neišsuks
Ir po metų, kai Lietuva pradės pirmininkauti ES Tarybai, pagrindinis dėmesys Europoje bus skiriamas ekonomikos problemoms spręsti. Tačiau jas sprendžiant, pasak K. Girniaus, Lietuva liks tik stebėtoja. Tačiau Minske gyvenantis nepriklausomas apžvalgininkas Romanas Jakovlevskis nemažai tikisi iš Lietuvos diplomatijos pastangų stiprinti ES bendradarbiavimą su Rytų kaimynėmis. Ši sritis yra tarp keturių Lietuvos nustatytų pirmininkavimo prioritetų.
„Gyvendamas Minske ir matydamas Lietuvos diplomatijos elgesį turiu pagrindo sakyti, kad nuobodu nebus, nepaisant visų, apibendrintai kalbant, Graikijos problemų“, – sako R. Jakovlevskis.
Jis giria Lietuvos diplomatijos įdirbį Gruzijoje, Kazachstane ir teigia, kad Lietuva turi su kuo sėsti prie stalo. Be to, ir krizės klausimais Lietuva gali turėti savo balsą – buvusią eurokomisarę D. Grybauskaitę, kurios „profesionalumas ir aukštas reitingas Europos isteblišmente bus panaudotas ir padės pirmininkavimo funkcijoms“.
„Lietuvai naudinga, kad šį pusmetį pirmininkauja Kipras, kuris išgyvena milžinišką krizę ir nieko nedarys. Lietuva neišvengiamai geriau pasirodys. Antra vertus, esu girdėjęs iš užsienio diplomatų, kad Lietuva vadovavo ESBO labai veiksmingai. Lietuva gavo labai aukštus pažymius, įgyvendino savo planus, daug ką išjudino“, – sako K. Girnius.
K.Girnius lygina būsimą pirmininkavimą ES su Kipru: „Lietuva neišvengiamai geriau pasirodys“.
Socialdemokratai neturėtų griauti jau sukurtų Lietuvos diplomatijos dividendų. Jiems greičiausiai bus svarbu, kad Lietuva ir jie patys pasirodytų kaip geri europiečiai, o ne į vengrus panašūs atskalūnai, keliantys galvos skausmą europiečiams. Kaip ir kitos Seimo frakcijos, socialdemokratai pasirašė susitarimą, pagal kurį ES pirmininkavimas išlieka nacionalinės svarbos prioritetas. Todėl greičiausiai bent jau 2013 m. bet kurios sudėties valdančioji dauguma bus susitelkusi ties tuo, kad „neprisidarytų gėdos“ Europos Sąjungoje, o visi kiti klausimai bus atidėti ramesniems laikams.
