Beveik trečdaliui Lietuvos gyventojų svarbiausias kriterijus perkant būstą tebėra jo kaina, skelbia atsigaunančią nekilnojamojo turto rinką išanalizavęs “Swedbank”.Banko duomenimis, 2013 metų pirmąjį ketvirtį būsto rinkoje vyravo nuosaikaus atsigavimo tendencijos. Banko naujų paskolų portfelis ir visa būsto paskolų rinka augo apytiksliai 28 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Anot specialistų, rinka tapo tvaresnė, o gyventojai ėmė skolintis dėmesingiau.
Vis dėlto, nepaisant atsigaunančios rinkos, net 31 proc. Lietuvos gyventojų perkant būstą svarbiausia išlieka jo kaina, rodo “Swedbank” užsakymu bendrovės “Spinter tyrimai” atliktos apklausos rezultatai.
Lietuviams taip pat rūpi būsto statybos metai ir išlaikymo kaštai – juos paminėjo atitinkamai 21 ir 16 proc. apklaustųjų.
Tuo tarpu gyvenimo kokybės veiksnius reikšmingais laiko pakankamai nedidelė dalis gyventojų, tai yra 32 proc. Lietuviams svarbiausi būsto kokybės kriterijai yra rajonas, kuriame yra būstas, aplinkinė infrastruktūra, kaimynai, socialinė aplinka bei būsto energetinis efektyvumas.
Vis dėlto banko ekspertai rekomenduoja, jog gyvenimo kokybės kriterijai renkantis būstą turėtų būti svarbesni.
“Renkantis būstą dabar pats laikas atkreipti dėmesį ir į gyvenimo kokybę. Nekilnojamojo turto kainos yra stabilios, finansavimas tapo tvaresnis, todėl, priimant ilgalaikį sprendimą, gyvenimo kokybės kriterijai turėtų pakilti gyventojų prioritetų sąraše. Tokią tendenciją, beje, jau stebime “Swedbank” Būsto centruose. Žmonės dažniau konsultuojasi ne vien dėl paskolos, tačiau daugiau laiko skiria paties būsto paieškai”, – sako “Swedbank” Finansavimo departamento vadovė Jūratė Gumuliauskienė.
Banko atliktas tyrimas taip pat rodo, jog šiuo metu dauguma gyventojų yra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis. Vis dėlto 36 proc. gyvenančiųjų butuose norėtų persikraustyti. Iš jų kone pusė norėtų persikelti į individualų namą, 19 proc. reikėtų didesnio buto, o 14 proc. keistų savo butą į mažesnį.
Tyrimo duomenimis, šiuos poreikius ketina įgyvendinti tik nedidelė dalis apklaustųjų: būstą įsigyti planuoja iš viso 13 proc. Lietuvos gyventojų, o į banką dėl paskolos kreiptųsi 5 proc.
Anot “Swedbank” Finansavimo departamento vadovės, faktas, jog lietuviai nėra linkę skolintis, nestebina.
“Gyventojai tradiciškai stengiasi įsigyti būstą nuosavomis lėšomis. Tačiau pastebime, kad ketinantys būstą įsigyti skolindamiesi iš banko yra tam labiau pasirengę, atlikę privalomus namų darbus”, – sako J. Gumuliauskienė.
Pasak jos, nuo 2011 m. stipriai išaugo gyventojų dalis, kurie yra visiškai patenkinti savo sprendimu dėl paskolos. Jei turėtų galimybę iš naujo priimti sprendimą, net 32 proc. nurodė, kad nieko nekeistų. Palyginimui, anksčiau tokių gyventojų dalis sudarė 10 proc.
“Swedbank” tyrimo duomenimis, per paskutinius dvejus metus sumažėjo žmonių, kurie pirkdami būstą labiau gilintųsi į paskolos palūkanų normą ir jos kaitą ateityje (nuo 53 iki 43 proc.), taip pat sumažėjo gyventojų, kurie savarankiškai sukauptų didesnį pradinį įnašą (nuo 34 iki 23 proc.).
“Galime teigti, kad mažėja gyventojų nerimas ir gerėja lūkesčiai dėl ateities. Kita vertus, šie duomenys rodo, kad per dvejus metus žmonės pradėjo skirti daugiau dėmesio paskolos sąlygoms ir turi sukaupę pakankamai lėšų pradiniam įnašui, todėl minėti skolinimosi veiksniai jiems tapo mažiau svarbūs”, – pažymi J. Gumuliauskienė.
Per 2013 m. pirmąjį ketvirtį “Swedbank” iš viso suteikė 114 mln. litų paskolų, tai yra 27,6 proc. daugiau negu pernai tuo pačiu metu.
Dėl kritusių nekilnojamojo turto kainų gyventojai skolinasi mažesnes sumas. Vidutinė paskola butui 2013 m. pirmą ketvirtį sudaro apie 148 tūkst. litų. Taip pat mažėja namų ūkių pajamų dalis, skiriama paskolos įmokoms mokėti. Šiuo metu ji sudaro 28 proc. namų ūkio pajamų.
“Swedbank” duomenimis, dažniausiai nuosavam būstui įsigyti skolinasi didmiesčių gyventojai. Vilniuje suteikta 44, Klaipėdoje – 18, Kaune – 17 proc. visų paskolų. Gyventojai ir toliau perka panašaus dydžio kaip ir ankstesniais metais būstą – 65 kv. m butus arba 170 kv. m namus.
Pradinio įnašo, reikalingo perkant būstą su paskola, dalis per pastaruosius 5 metus nuosekliai auga. 2013 m. 66 proc. sandorių pradinis įnašas sudarė 15-30 proc. paskolos sumos. Tuo tarpu 2008 m. tokio dydžio pradinis įnašas buvo fiksuojamas tik 20 proc. sandorių.
ELTOS INF.
