Kyšininkavimo skandalas Migracijos departamente parodo ne tik korupcijos mastą, bet ir netinkamą imigracijos politiką. Ir sistemines spragas, kuriomis ne vienus metus sėkmingai piktnaudžiaujama.
Šeši Migracijos departamento pareigūnai, tarp jų keturi skyrių vadovai, du advokatai ir jų padėjėjai, kaip įtaria Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), padėjo maždaug šimtui trečiųjų šalių piliečių lengviau ir greičiau patekti į Šengeno zoną. Įtariamiesiems kaltinimai dar nepareikšti, tačiau neatmetama galimybė, kad korupcinės schemos dalyvių gali būti ir daugiau.
Galimas kyšininkavimas Migracijos departamente pačią STT privertė prabilti ne tik apie korupcijos mastą, bet ir apie sistemines priežastis, dėl kurių susidaro sąlygos kyšiams. STT pateikė pasiūlymų laikinai pareigas einančiam vidaus reikalų ministrui Artūrui Melianui. Įvairių pasiūlymų, kaip tobulinti imigracijos politiką, ir anksčiau yra pateikę tiek teisėsaugininkai, tiek politikai.
Iki šiol niekas nebuvo keičiama. Piktnaudžiavimo sumažėtų sugriežtinus atvykimo sąlygas. Tačiau kartu būtų apsunkintos galimybės atvykti dirbti specialistams bei verslininkams, kurie neketina piktnaudžiauti leidimais įsikurti Lietuvoje.
Reikia tik kantrybės
Į Lietuvą siekiantys patekti Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių šalių gyventojai nedega dideliu noru apsigyventi mažoje Baltijos valstybėje. Jiems kur kas svarbiau gauti teisę laisvai judėti po visą Šengeno zoną. O Lietuvoje toks leidimas laisvai keliauti – bene pats pigiausias.
Vienas paprasčiausių būdų, kaip gauti leidimą gyventi Lietuvoje – čia įsteigti verslą ar tiesiog priklausyti įmonės valdžios organams. Šia prasme sąlygos Latvijoje ar Estijoje – griežtesnės. Pavyzdžiui, užsieniečiui, norinčiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, užtenka įsigyti įmonę ar tapti jos bendraturčiu. Numatyta, kad užsienietis į įmonės kapitalą turi investuoti ne mažiau kaip 50 tūkst. litų.
Tuo metu Latvijoje įmonėms, kurių savininku ar vadovu tampa užsienietis, numatyta minimali metų pajamų, šaliai mokamų mokesčių, riba. Pavyzdžiui, į įmonę privalu investuoti ne mažiau kaip 120 tūkst. litų ir per metus sumokėti mažiausiai 69 tūkst. litų mokesčių.
Estija taiko kitokius apribojimus. Į įmonės veiklą reikia investuoti mažiausiai 55 tūkst. litų ir patvirtinti, kad užsienietis pusmečiui gyventi šalyje turi santaupų, kurios yra ne mažesnės kaip 18 vidutinių mėnesio atlyginimų (apie 48 tūkst. litų). Be to, Estijoje kasmet išduodamas ribotas laikinų leidimų gyventi šalyje skaičius – kasmet priimama vidutiniškai iki 1,5 tūkst. užsieniečių.
Estija ir Latvija neseniai sugriežtino sąlygas norintiems apsigyventi užsieniečiams, tuo metu Lietuvoje ilgą laiką naujovių nebuvo. Tiesa, yra viena pagrindinių nepatrauklių sąlygų – leidimas išduodamas per pusmetį, kai Latvijoje maksimalus terminas – mėnuo, Estijoje prašymas dėl leidimo svarstomas ne ilgiau kaip tris mėnesius.
Kaip įtaria STT, Migracijos departamento pareigūnai pasipelnydavo būtent trumpindami leidimų išdavimo terminus. Tačiau neatmetama ir tokia galimybė, kad pareigūnai leidimus verslininkais tapusiems užsieniečiams išduodavo neatsižvelgdami į tai, ar išties jie reikalingi. Mat leidimai suteikiami tiems užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvoje yra būtinas vykdant įmonės veiklą – taip numatyta teisės aktuose. Konkrečiai neapibrėžtas reikalavimas palieka daug erdvės piktnaudžiavimui.
Estijos pamoka
Liberalios imigracijos politikos pasekmės duoda vaisių – registruojama vis daugiau užsieniečių įsteigtų įmonių. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos, per metus suteikiančios leidimus maždaug 60 proc. visų į šalį atvykstančių užsieniečių, duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių įmones registravo, įmonių vadovais ar akcininkais tapo 2017 trečiųjų šalių piliečių. Per visus 2011-uosius tokių buvo tik 1229.
Didesnis steigiamų įmonių skaičius savaime nėra blogas dalykas. Priešingai: jis galėtų parodyti, kad į Lietuvą atvyksta daugiau verslių žmonių – jei tik tos įmonės realiai vykdytų veiklą. Migracijos valdybos viršininko Gintaro Bagužio teigimu, iki 80 proc. užsieniečių įsteigiamų įmonių veiklą vykdo tik siekdamos įvykdyti vienintelį keliamą reikalavimą – užtikrinti minimalias mėnesines pajamas įmonės vadovui, Lietuvoje gyvenančiam su laikinu leidimu.
Dažnam laikino leidimo gyventi Lietuvoje siekiančiam užsieniečiui talkininkauja patys lietuviai – parduodami jau įsteigtas įmones. Formaliai tokia veikla – ne nusikaltimas, jei ir tos įmonės realiai neveikia. „Žinome ir tuos atvejus, kai viename bute pristeigta kelios dešimtys įmonių. Tačiau negalime sakyti, kad jos fiktyvios – niekas nenumato sąlygų, kaip jos turi veikti. O tokių sąlygų reikia“, – teigia G. Bagužis.
Spartesnį galimai fiktyvių įmonių steigimąsi fiksuoja ir rizikos vertinimo įmonė „Creditreform Lietuva“ – daugėja tuo pačiu adresu registruojamų įmonių. Per pirmus devynis šių metų mėnesius įsteigtos 10 363 įmonės, iš kurių 7 100 registruota 198 adresais. Iš jų 142 adresai – realių verslo centrų, tuo tarpu likę 56 adresai ir 3 180 juose registruotų įmonių – galimai veiklos nevykdančios fiktyvios įmonės. Tokiuose verslo „daigynuose“ registruotų įmonių skaičius kasmet didėja: vien per šių metų devynis mėnesius jų skaičius išaugo 37 proc.
„Credireform“ direktoriaus pavaduotojas Borisas Chijenas pažymi, kad didelė dalis „daigynų“ įmonių realiai nevykdo jokios veiklos – dirba mažai žmonių, pajamos taip pat yra mažos. Pavyzdžiui, iš 3 180 šiemet „daigynuose“ registruotų įmonių nė vieno ar vos vieną darbuotoją turinčių įmonių yra 2 099. Dažnai vienas asmuo vadovauja kelioms dešimtims įmonių, tuo metu didelė dalis vienos įmonės savininkų – užsienio šalių piliečiai.
Įtarimų, kad įmonė – fiktyvi, kyla tuomet, jei ji nevykdo veiklos, nemoka mokesčių. Galimi ir kiti apibrėžimai – įmonė neturi darbuotojų arba jų daugiausia vienas, neturi interneto svetainės, neteikia duomenų apie pajamas.
Kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann pabrėžia, kad vien tokių apibūdinimų norint atpažinti fiktyvią įmonę valstybinėms institucijoms nepakanka, tačiau dažnu atveju už įmonės, neviešinančios apie save jokios informacijos, slepiasi imigrantas. „Galimai fiktyvios įmonės dažnai registruotos tuo pačiu adresu ar naudojasi tuo pačiu elektroniniu paštu ir telefonu. Pavyzdžiui, Vilniaus apskrityje vienu adresu yra registruota netoli 100 įmonių, užsiimančių įvairia veikla ir kurių vadovai yra tik slaviškos kilmės. Kitas konkretus atvejis rodo, kad tuo pačiu elektroniniu paštu, bet skirtingais registracijos adresais ir kontaktiniais telefonais siejamos 70 įmonių. Šių įmonių vadovai yra kaukazietiškos kilmės“, – aiškino A. Buemann.
Vienu adresu steigiamos galimai fiktyvios, užsieniečių leidimu gyventi šalyje tampančios įmonės – ne tik Lietuvos problema. Praėjusių metų pradžioje Estijos žiniasklaida demaskavo du politikus, pardavinėjančius fiktyvias įmones Rusijos piliečiams. Vienu adresu įsteigtose įmonėse figūravo tos pačios šeimos ar giminės asmenų pavardės.
Vienas kyšininkavimo schemą atskleidęs žurnalistas Mihkelis Karmas IQ teigė, kad toks įmonių veiklos modelis nėra neleistinas, tačiau šioje situacijoje šokiravo faktas, jog leidimais prekiavo Estijos parlamentarai Indrekas Raudne, Siimas Kabritsas bei Talino miesto tarybos narys Nikolajus Stelmachas. Po žiniasklaidoje paviešintų faktų Estijoje buvo sugriežtinta leidimų išdavimo tvarka, pradėtos tikrinti galimai fiktyviai veikiančios įmonės.
Nepavykęs bandymas
Naudos šalies ekonomikai neatnešančių imigrantų srautą jau buvo bandyta sureguliuoti: 2010 m. Vyriausybė pritarė projektui, kuriame siūlyta papildyti leidimų gyventi išdavimo sąlygas. Tarp pasiūlymų – numatyti veiklų sąrašą, reikalaujamą būtiną įmonės kapitalo dalį į realias investicijas, sutrumpinti nagrinėjimo terminus. Tačiau projekto Seimas nesvarstė.
„Naudingus“ imigrantus viliojančios Vokietijos keliami reikalavimai galėtų būti pavyzdys – ten reikalaujama, kad atvykėlis savo įmonei išnuomotų atskiras patalpas, įsteigtų ne mažiau kaip penkias darbo vietas, būtina finansinė kartelė įmonės investicijoms taip pat aukštesnė nei Vokietijos piliečiams.
Kokių išeičių galėtų griebtis Lietuva, siūlo ir Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas. Anot jo, būtų galima apsieiti be papildomų reikalavimų užsieniečių steigiamoms įmonėms, tačiau derėtų sustiprinti jų stebėseną: „Jei per penkerius metus tokia įmonė neatneša realios finansinės naudos, reikia ją tiesiog uždaryti ir atimti leidimą. Galima numatyti ir pajamų kartelę. Papildomos sankcijos padėtų išvengti piktnaudžiavimo.“
Su papildomomis veikti Lietuvoje sąlygomis sutinka ir Migracijos valdybos viršininkas G. Bagužis, kurio manymu, dabartiniai imigracijos reguliavimo instrumentai nepakankami ir šiai sričiai nėra skiriamas deramas dėmesys.
