„Lietuvos dujų“ vadovai įtariami veikę ne visų įmonės akcininkų, o tik „Gazprom“ naudai.
Energetikos ministerijos (EM) teismui įteiktas ieškinys prieš „Lietuvos dujas“, prašant pradėti bendrovės ir jos valdymo organų veiklos tyrimą, šiemet nebus nagrinėjamas iš esmės.
Europos Komisijai įvairiose šalyse pradėjus vykdyti antimonopolinį tyrimą dėl „Gazprom“ veiklos, ministerija inicijuotoje teisinėje kovoje dėl mažesnių dujų kainų kol kas jokiais didesniais laimėjimais negali pasigirti.
Vakar Vilniaus apygardos teisme (VAT) vykusiame parengiamajame posėdyje, įvertinus gautus abiejų šalių dokumentus, jokių esminių sprendimų nebuvo priimta. Dar vienas parengiamasis posėdis turėtų įvykti kitų metų sausį.
VAT kovo pabaigoje gavo patikslintą EM ieškinį, kuriuo siekiama pradėti „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimą tokiu būdu ginant Lietuvos Respublikos kaip smulkiojo bendrovės „Lietuvos dujos“ akcininko interesus. Taip pat prašoma įvertinti, ar bendrovės valdybos pirmininkas Valerijus Golubevas ir valdybos narys Kirilas Selezniovas bei generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius tinkamai atliko savo pareigas, nes kyla įtarimų, kad jie veikė ne visų „Lietuvos dujų“ akcininkų, o tik „Gazprom“ naudai.
Ieškinyje minimas ir dar vienas prašymas – įpareigoti „Lietuvos dujas“ pradėti derybas su „Gazprom“ dėl dujų kainų sumažinimo, gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį sąlygų bei atlikti kitus veiksmus, kuriais ateityje būtų užtikrinta, kad bendrovė realiai derybų būdu siektų palankiausių gamtinių dujų tiekimo ir tranzito kainų.
IQ.lt kalbininti teisininkai įspėjo, kad EM inicijuota byla pagal savo mastą neturi analogo Lietuvoje, todėl jai išnagrinėti gali prireikti ne vienų metų.
Savo ruožtu „Gazprom“, prieštaraudamas Lietuvoje svarstomam naujos redakcijos Gamtinių dujų įstatymui, kreipėsi į Stokholmo arbitražo teismą.
Lietuvai priklauso 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų, Rusijos koncernas „Gazprom” valdo 37,06 proc., o Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ – 38,9 proc. bendrovės akcijų.
