Sekmadienį Rumunijoje vykusio referendumo metu pritrūko balsų prezidentui Traianui Basescu iš posto pašalinti. Tačiau jo oponentai socialliberalai nežada palikti prezidento ramybėje.
Referendumas ir apkaltos procesas prezidentui laikomi neįvykusiais, nes prie balsadėžių atėjo per mažai rinkėjų – 46,23 proc., kai reikėjo mažiausiai pusės balsavimo teisę turinčių rumunų. Tačiau iš balsavusiųjų tik maža dalis – 12,48 proc. – palaikė prezidentą. Dabar šis skaičius – pagrindinis ginklas Socialliberalų sąjungos (USL), turinčios daugumą parlamente, ir jos lyderio premjero Victoro Pontos rankose.
Antrai kadencijai 2009 m. išrinktą T. Basescu parlamento dauguma kaltina viršijus įgaliojimus siekiant paveikti įstatymų leidėjus ir vykdytojus. Tarp kaltinimų – ir prieštaringi pareiškimai apie romus ir neįgaliuosius.
Tačiau užsienio apžvalgininkai šiuose kaltinimuose įžvelgia nemažai populizmo. Mat prezidento kėdę klibinanti USL iš tiesų yra nepatenkinta dėl griežtos taupymo politikos mainais į Europos Sąjungos (ES) paramą. Patys socialliberalai rumunus vilioja labiau populistiniais šūkiais, raginančiais aklai nepasitikėti ES diktuojamomis sąlygomis ir nurodymu taupyti.
Premjeras V. Ponta, neseniai apkaltintas nuplagijavęs daktaro disertaciją, naudojasi esama situacija – dėl griežtų taupymo priemonių, kurias akivaizdžiai palaiko prezidentas, pastarojo populiarumas smarkiai smuko. Tad po nepavykusio referendumo valdantieji toliau ieško, kaip iš posto išversti T. Basescu, kuris šaliai turėtų vadovauti iki 2014 m.
„Kaip atsitraukti, kai tave palaiko 87 proc. žmonių?“ – po paskelbtų referendumo rezultatų klausė V. Ponta. Jis teigė neįsivaizduojantis galimybių toliau dirbti drauge su dabartiniu šalies vadovu. Tiesa, kitaip mano kitos opozicinės partijos – Demokratinės liberalų – lyderis Vasile Blaga: „Rumunija dabar neturi laiko tokioms politinėms rietenoms. Reikia dirbti ir aš vis dar įsivaizduoju bendrą darbą su USL.“
Europos Komisija apramino
Rumunijos parlamentarai kreipėsi į konstitucinį teismą prašydami patariamosios išvados, ar neįvykęs referendumas išties gali išteisinti prezidentą, jei balsavusieji jo nepalaikė. Teismas nusprendė prezidento naudai – jis gali grįžti į postą.
Atvirai priešiškumą prezidentui demonstruojantis V. Ponta jau kuris laikas kėlė nerimą ir Briuseliui. Šįkart, po konstitucinio teismo išvadų, Rumunijos premjeras Europos Komisijos pirmininkui Jose Manueliui Barrosui raštu pažadėjo, kad referendumo rezultatų nebebandys užginčyti.
Tačiau V. Pontos tonas nesikeičia – jis teigia, kad tokioje situacijoje efektyvus valdžios institucijų darbas neįmanomas: „Jis ne mano prezidentas. Aš darysiu viską, ką galiu, kad netrukdyčiau jo darbui, jei konstitucinis teismas jau nusprendė, jog jis turi sugrįžti. Prezidentas, kuris neturi vyriausybės, neturi parlamento daugumos, negali tinkamai atstovauti savo šaliai.“
Premjeras žiniasklaidai teigė „neturintis ko aptarinėti su prezidentu“, tad „bandys laikytis kuo toliau nuo jo“.
Tačiau V. Ponta savo darbui turi nedaug laiko – šių metų lapkritį rumunai rinks naują parlamentą. Greičiausiai rinkiminėje kovoje dabartinis premjeras rumunus bandys įtikinti, kad prezidento vykdoma politika yra bloga ir vėl bandys grįžti į valdančiųjų kėdes.
ES viršūnėms apraminus nepaklusnų premjerą, šis kartu su valdančiaisiais USL bandys ieškoti kitų priemonių, kuriomis būtų galima diskredituoti T. Basescu. Viena jų – komplikuoti santykiai su Vengrija ir prezidento ryšiai su šalies premjeru Viktoru Orbanu.
Dėl nepavykusio referendumo USL jau apkaltino vengrus, kurių gausiai gyvena Kovasnos ir Hargitos regionuose. V. Ponta pabėrė kaltinimų šių regionų katalikų, protestantų ir kitų religijų dvasininkams, Demokratiniam vengrų judėjimui Rumunijoje už raginimus vengrams palaikyti apkaltos sulaukusį šalies vadovą. USL aiškino, kad šių regionų balsai galėjo „išgelbėti“ opozicijos planą. Bendras gyventojų aktyvumas referendume šiuose regionuose neviršijo 10 proc.
Labiausiai dėl šių regionų gyventojų pasyvumo kaltinamas Vengrijos premjeras V. Orbanas, paraginęs boikotuoti referendumą. V. Ponta iš vengrų kolegos laukė palaikymo – abiejų šalių premjerų politika turi panašumų. Rusijos interneto svetainės „Echo Moskvy“ žurnalistai spėja, kad netikėtai V. Orbano pareikštas palaikymas slepia jo susitarimą su Rumunijos prezidentu. Esą mainais už pagalbą T. Basescu galėjo pažadėti Vengrijai centrinėje Rumunijoje esančio Sekelio regiono autonomiją, kur daugumą sudaro vengrai.
