Pienas iš aparato
Neišsireikalaudami didesnių pieno supirkimo kainų ūkininkai žengia į prekybos centrus. Iššūkį perdirbėjams metęs Panevėžio rajone ūkininkaujantis Laisvūnas Valikonis jau porą dienų viename iš prekybos centrų siūlo pirkti šviežio pieno iš modernaus savitarnos aparato.
Pirkėjams tereikia į šaldytuvą primenantį aparatą įmesti pinigus, paspausti nedidelį ekranėlį, įstatyti plastikinį butelį iš greta esančio vežimėlio ir aparatas pieno pripils tiek, už kiek sumokėta. Litrą ne mažiau nei 4,2 proc. natūralaus pieno ūkininkas įkainojo dviem litais.
L.Valikonis garantuoja, kad pirkėjui visada tiekiamas tik šviežias pienas. Kasdien po 10 val. į aparatą atvežamas konteineris su atšaldytu rytiniu pienu ir išgabenamas neparduotas vakarykštis.
Pasak ūkininko, modernus įrenginys – naujiena Lietuvoje, tačiau tokie seniai paplitę ne vienoje Europos Sąjungos šalyje.
„Italijoje pieno pardavimo aparatai jau penkerius metus stovi tiesiog gatvėse, autobusų stotelėse. Mes taip prekiauti neišdrįsome“, – pripažino L.Valikonis.
Įvarė panikos
Ieškoti naujos rinkos ūkininkui teko, kai perdirbėjai sumažino pieno supirkimo kainas. Kaip tikino L.Valikonis, pernai tokiu metu už natūralaus pieno litrą „Pieno žvaigždės“ jam mokėjo 1,50 Lt, šiemet kaina krito perpus – iki 75 ct.
„Neatpigo nei trąšos, nei medikamentai gyvuliams, nei veterinaro paslaugos. Tik galėtume labai daug vardyti, kas pabrango. Kai kainą tiek sumažino, atsirado didelis noras išlikti, už savo produkciją gauti padorius pinigus, ne išmaldą“, – „Sekundei“ teigė ūkininkas.
Idėją statyti pieno pardavimo aparatus jam pasiūlė fermą įrengę rangovai.
L.Valikonis juokauja jau ir taip prasiskolinęs aukščiau kaklo, tačiau nepabūgo paimti kreditą netgi ne vienam, o keliems tokiems prietaisams, kainuojantiems nuo 59 tūkst. iki 80 tūkst. Lt, įsigyti.
Maždaug po mėnesio tokius aparatus L.Valikonis ketina pastatyti dar trijose miesto parduotuvėse.
„Pieno žvaigždžių“ Panevėžio filialui per dieną pristatantis 1,5 tonos pieno ūkininkas planuoja ateityje palikti perdirbėją.
Kol kas L.Valikonis pats pusė dienos praleidžia prie aparato mokydamas pirkėjus juo naudotis. Ūkininkas neslepia, kad prekybos pradžia įvarė šiokios tokios panikos – per pirmą pusdienį pavyko parduoti tik 5 litrus pieno. Tačiau iki uždarant prekybos centrą iš konteineryje supiltų 100 litrų teliko vos 19 litrų pieno.
Pasak L.Valikonio, prekyba itin pagyvėja nuo 16 val.
Palankus metas
Prieš ketverius metus iš tėvų perėmęs ūkį agronomo specialybę turintis L.Valikonis fermą išplėtė iki 120 vietų ir šiuo metu augina 83 melžiamas karves. Ūkininkas neabejoja, kad perdirbėjų mušamos pieno supirkimo kainos ir kitus jo kolegas paskatins dairytis naujų rinkų produkcijai realizuoti.
„Ūkininkams ieškoti tiesioginio kontakto su pirkėjais dabar kur kas palankesnės galimybės, nei buvo prieš metus. Kai už litrą pieno perdirbėjai mokėjo pusantro lito, investicija į tokius aparatus tikrai nebūtų atsipirkusi. Reikia suprasti, kad tie du litai, kuriuos gaunu iš pirkėjo, nenukrenta tik į mano kišenę – iš jų moku pridėtinės vertės mokestį, atsiskaitau už kurą, prekybos centrui – už nuomą“, – vardijo L.Valikonis.
Priekaištavo dėl
kainos
Prie prekybos centre priešais kasas pastatyto pardavimo įrenginio žmonės eina ne tik pieno pirkti, bet ir su pačiu pardavėju pabendrauti. Buvo ir priekaištaujančiųjų L.Valikoniui, kad pienas per brangus, esą nuvažiavus pas ūkininkus galima ir už pusantro lito litrą nusipirkti.
„Jei pas mane į kiemą atvažiuotų, irgi už tiek parduočiau“, – patikina L.Valikonis.
Plačiau skaitykite 2009 m. gegužės 8 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr.
Surizikavo. Ekonominiu sunkmečiu L.Valikonis ryžosi imti šešiaženklę paskolą keliems moderniems pieno pardavimo aparatams pirkti.
