Protestuojantys jaunuoliai nuo grindinio plytelių atskilusias dalis mėtė į policininkus.
Per visuotinį prieš vyriausybės taupymo planus nukreiptą streiką Atėnų centre įsisiautėjusius jaunuolius policija buvo priversta raminti ašarinėmis dujomis. Tuo metu Graikijos finansus peržiūrintys tarptautiniai auditoriai prakalbo apie riziką, kad šalis gali negauti tolesnės paramos.
Protestuojantys jaunuoliai skaldė marmurines grindinio plyteles ir jas kartu su akmenimis svaidė į policijos pareigūnus. Šie atsakė į protestuotojus mėtydami ašarinių dujų granatas ir aplinkinėse gatvėse persekiodami sprunkančius smurtautojus, praneša agentūra „Reuters“.
Per trečiadienio visuotinį streiką iš oro uostų nekilo lėktuvai, sustojo traukiniai ir kitas visuomeninis transportas, buvo uždarytos mokyklos ir įvairios valstybinės įstaigos.
Tūkstančiai darbininkų, pensininkų ir studentų iš pradžių susirinko taikiai demonstracijai prie šalies parlamento, mušė būgnus ir mojavo plakatais su užrašais „Ištrinkite skolą!“ ir „Mokėti turi turtingieji“.
Tačiau vėliau kilo neramumai – vienas su demonstrantais susimušęs vyriškis plūdo krauju. O kiti protestuotojai mėgino šturmuoti Ekonomikos ministerijos pastatą.
Policijos duomenimis, buvo sužeisti du žmonės. Tai yra gerokai mažiau, nei per birželį tarp pareigūnų ir protestuotojų vykusius susirėmimus. Tąkart sužeidimus teko gydytis maždaug 100 asmenų.
Braška premjero kėdė
Graikijos skolų krizė kelia ne tik grėsmę tarptautinei finansų sistemai, bet ir klibina šalies ministro pirmininko George’o Papandreou kėdę. Šalies gyventojams reikalaujant vyriausybės atsistatydinimo, G. Papandreou artimiems kolegoms kelis kartus užsiminė svarstantis galimybę trauktis iš posto, „FT Deutchland“ paviešintą informaciją cituoja „EUObserver“ naujienų svetainė.
Graikijai nebegalint savarankiškai priimti jokių sprendimų, šalies ministras pirmininkas esą jaučiasi neturintis jokių galių.
Graikija šią savaitę buvo priversta pripažinti neįvykdysianti Europos Sąjungos (ES) bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) keliamų biudžeto deficito reikalavimų bei taip dar sykį smogė finansų rinkoms.
Po tokio šalies pareiškimo tapo neaiškus ir 109 mlrd. eurų vertės paramos paketo, dėl kurio buvo sutarta šią vasarą, likimas. Jis buvo apskaičiuotas prognozuojant, kad šiemet Graikijos biudžeto deficitas bus sumažintas iki 7,6 proc., o kitąmet – iki 6,5 proc. Tačiau tokių rodiklių šaliai pasiekti nepavyks.
Įvairių apklausų duomenys rodo, kad beveik 4 iš 5 graikų mano, kad jų šalis bankrutuos. Tokios nuomonės laikosi ir kai kurie ekonomistai.
Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel dar sykį atmetė tokią galimybę. Tačiau priminė, kad siūlomas euroobligacijų įvedimas skolų krizės akimirksniu neišspręs. Tie, kurie taip galvoja, esą neturi jokio supratimo apie ekonomiką.
ES, TVF ir Europos centrinio banko (ECB) auditoriai, tikrinantys Graikijos finansus, teigia greičiausiai rekomenduosiantys Europai skirti tolesnę paramą – 8 mlrd. eurų iš pernai sutarto 110 mlrd. eurų paramos paketo – prasiskolinusiai valstybei. Tačiau neatmeta galimybės, kad gali nutikti ir priešingai.
„Visada yra rizika. Parama negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku. Bet manau, kad galų gale ją skirsime“, – agentūrai „Reuters“ sakė anonimu norėjęs likti pareigūnas.
Kol kas Graikija teigia savo įsipareigojimus galinti vykdyti iki lapkričio vidurio.
Ketina saugoti bankus
Stiprėjant abejonėms, ar bus įgyvendinta planuota paramos Graikijai problema, Europos finansų ministrai nutarė, kad reikėtų apsaugoti regiono bankus.
„Būtina sustiprinti Europos bankų kapitalo pozicijas norint užtikrinti jiems papildomą saugumą ir tuo pačiu sumažinti neapibrėžtumą“, – sakė ES ekonomikos ir pinigų komisaras Olli Rehnas.
Kiek anksčiau Prancūzijos ir Belgijos bankas „Dexia SA“ dėl skolų krizės tapo pirmuoju banku Europoje, gavusiu valstybės paramą.
Pagal suplanuotą paramos planą, bankas bus tarsi padalytas – „sveikieji“ aktyvai bus parduoti, o Graikijos bei kitų problematiškų euro zonos skolų obligacijos bus perkeltos į valstybės palaikomą „blogąjį banką“.
