Versti privačias įmones priimti į valdybą daugiau moterų – netinkama priemonė užtikrinti lyčių lygybę, nusprendė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji, kaip ir dar aštuonios ES šalys, atmetė Europos Komisijos (EK) pasiūlymą nustatyti moterų kvotas bendrovių valdybose. Tiesa, Lietuvoje situacija – kur kas geresnė nei daugelyje ES šalių. O pasitempti reikėtų ne privačiajam, o valstybiniam sektoriui.
Eurokomisarė Viviane Reding ne pirmus metus ketina įpareigoti ES nares, kad iki 2015 m. biržoje kotiruojamų įmonių valdybose ne mažiau kaip 30 proc. narių sudarytų moterys. Iki 2020 m. ši riba turėtų pasiekti 40 proc. Eurokomisarės teigimu, kvotos – nors nepatraukli, efektyvi priemonė užtikrinti lyčių lygybę, aktyvesnį moterų dalyvavimą versle ir didesnį verslo efektyvumą.
Lietuva kartu su Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Maltos, Nyderlandų bei Jungtinės Karalystės vyriausybių atstovais pateikė EK pirmininkui Jose Manueliui Barroso bei eurokomisarei V. Reding raštą, kuriame aiškina nepritarsiantys kvotoms – esą lyčių lygybės klausimus reikia spręsti nacionaliniu, o ne tarptautiniu lygiu.
Šiame rašte neminima, kokiomis priemonėmis aktyvesnio moterų dalyvavimo versle bandys pasiekti kiekviena šalis. Lietuva taip pat neturi planų ar bent pasiūlymų. Dabartinė pozicija – situacijai pasikeisti reikia ne įstatymų, o laiko.
Kol kas vos kelios šalys yra pritarusios vyrų ir moterų kvotoms privačiajame ar valstybės sektoriuje. Pirmoji buvo Norvegija, 2004 m. patvirtinusi kvotas valstybiniam sektoriui, po ketverių metų – ir privačiajam. Įmonių bei įstaigų vadovybėje moterų negali būti mažiau nei 40 proc.
Prancūzija yra nusibrėžusi iki 2014 m. pasiekti, kad tarp daugiau nei pusę tūkstančio darbuotojų turinčių bendrovių vadovų būtų ne mažiau nei 20 proc. moterų. Siekis iki 2017 m. – 40 proc.
Prieš kelias dienas kvotas patvirtino ir Belgijos vyriausybė, pritarusi eurokomisarės siūlomam variantui – valstybinių bei privačių įmonių valdyboje bus ne mažiau kaip 30 proc. moterų. Bendrovės, kurių akcijos kotiruojamos biržose, turi penkerius metus įgyvendinti įpareigojimą, kitoms numatytas aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis.
Pradėti nuo politikos
Kvota moterims dėl pareigybių privačiose kompanijose, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Rimanto Dagio teigimu, pažeidžia laisvosios rinkos principus: „Tai privatusis sektorius, į jį tokiomis priemonėmis kištis negalima. Tokia direktyva pažeistų ne vieną teisės aktą, abejoju, kad ją pavyktų įteisinti.“ R. Dagio manymu, kvotos nereikalingos nei versle, nei politikoje, nes moterų įsitraukimas turi būti natūralus.
Lietuvoje nė viena politinė jėga neakcentuoja lyčių lygybės. Vieninteliai socialdemokratai rinkimų sąrašuose numato kvotas moterims, tačiau dėl EK siūlomos direktyvos nėra pasisakę.
Privatusis sektorius galėtų vadovautis politinio ir valstybinio sektoriaus diktuojama patirtimi, teigia energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas, priklausantis dviejų valstybinių įmonių – „Lietuvos energijos“ bei „Klaipėdos naftos“ – valdyboms. Anot jo, reikėtų pirma rūpintis moterų įsitraukimu ne privačiajame, o valstybiniame sektoriuje – skatinti dalyvavimą politikoje, reguliuoti aukštų politinių postų „dalybas“ tarp vyrų ir moterų.
Šiuo metu moterys ne itin aktyvios politikės – jų mažiau nei vyrų visose politinėse institucijose. Seime 112 kėdžių priklauso vyrams, vos 27 – moterims. Keturiolikai ministerijų vadovauja 12 vyrų ir 2 moterys. Tarp viceministrų – 32 vyrai ir vos 6 moterys.
Tiesa, palyginti su kitų ES šalių rodikliais, nesame paskutinėse pozicijose. Pagal moterų skaičių parlamente užimame 18 vietą. Mažiausiai moterų Maltos parlamente (8,7 proc.), daugiausia – Švedijoje (45 proc.).
Vis dėlto EK siūlymas numato skatinti moterų dalyvavimą ne politikoje, o versle. Jei Lietuvoje kvotas būtų bandoma įgyvendinti valstybės valdomose įmonėse, tiek daug pastangų nereikėtų. Šešiose bendrovėse, kurių akcijos kotiruojamos biržose, valdybos narės moterys sudaro 20 proc. Pavyzdžiui, „Litgrid“ 5 narių valdyboje yra dvi moterys, tačiau „Lietuvos dujoms“ vadovauja penki valdybos nariai vyrai. Tiesa, visoms šešioms įmonėms vadovauja vyrai. Lyginant šį skaičių su visos ES statistika, esame aukščiau už vidurkį, kuris siekia 14 proc. moterų.
Energetikos viceministras K. Žilėnas įsitikinęs – nors moterų aukščiausiuose postuose nėra daug, statistika nereiškia lyčių diskriminacijos. Moterų dalyvavimą reikėtų skatinti ne įstatymais ar kvotomis – tai keičiasi keičiantis visuomenei, santykiams tarp vyrų ir moterų.
Už natūralią kaitą pasisako ir pramoninkų konfederacijos prezidentas bei statybų bendrovės „Eika“ vadovas Robertas Dargis: „Jau ir dabar moterys aktyviai veržiasi į vadovaujamas pareigas, nemanau, kad būtų tikslinga tą skaičių dirbtinai reguliuoti.“ Verslininko teigimu, privatusis sektorius greičiausiai nepritartų kvotoms, tačiau, jei jos būtų įvestos, nuo keliamų reikalavimų nebūtų daug atsiliekama.
Eurokomisarė V. Reding akcentuoja – jei šiems pokyčiams bus leista klostytis savaime, Europai reikės laukti mažiausiai 40 metų, kol vadovaujančių moterų bus bent 40 proc.
Konsultacijų kompanija „Hay Group“ skelbia, kad per ketverius metus (2007–2011 m.) vidurinės grandies ir aukščiausiojo lygio vadovių moterų skaičius išaugo nuo 12 iki 21 proc. Daugiausia moterų vadovių – farmacijos (57 proc.), mažmeninės prekybos (51 proc.) ir žiniasklaidos, leidybos bei reklamos įmonėse (63 proc.).
