Oficialiai – visuomenei atviras, realiai – aklina betonine tvora aptvertas J. Biliūno g. 12 sklypas eliminuojamas iš teritorijų, numatytų per ateinančius penketą metų neatpažįstamai sutvarkyti už europinę paramą, sąrašo.
J. Biliūno g. 12 teritorijoje ant valstybinės žemės stovinčius 32 pastatus valdantiems 26 savininkams sparčiai tolsta vizija už ES ir Savivaldybės investicijas pasididinti nekilnojamojo turto vertę. Naujoji miesto valdžia nusiteikusi šios per 13 ha teritorijos sutvarkymą išbraukti iš miesto erdvių sąrašo. A. Repšio nuotr.
Pačių verslininkų rūpestis
Oficialiai – visuomenei atviras, realiai – aklina betonine tvora aptvertas J. Biliūno g. 12 sklypas eliminuojamas iš teritorijų, numatytų per ateinančius penketą metų neatpažįstamai sutvarkyti už Europos Sąjungos paramą, sąrašo.
Buvusių aviacijos dirbtuvių bazės daugiau nei 13 ha teritorijai išgražinti anksčiau Savivaldybė buvo suplanavusi išleisti bent 5 mln. Lt (apie 1,4 mln. Eur) ES paramos. Dabar šias lėšas ketinama pridėti prie Skaistakalnio parkui tvarkyti skiriamos sumos.
Per ateinančius penkerius metus aukso puodo – 23 mln. eurų – probleminėms miesto teritorijoms tvarkyti laukianti Savivaldybė iki birželio 15-osios Vidaus reikalų ministerijai turi pateikti galutinį sąrašą, kaip planuoja išleisti pinigus.
Už ES finansinę injekciją ketinta J. Biliūno g. 12 teritoriją paversti išpuoselėta oaze – ne tik rekonstruoti ją kertantį kelią, bet ir sutvarkyti kraštovaizdį, želdynus, netgi įrengti mažosios architektūros elementų. Dabar ten esančių gamybinių ir komercinių pastatų 26-iems savininkams vizija pakelti savo nekilnojamojo turto vertę sparčiai tolsta. Naujoji Panevėžio valdžia pareiškė, kad J. Biliūno g. 12 teritorijos sutvarkymas – ten įsikūrusių verslininkų rūpestis.
„ES finansuojami projektai turi maksimaliai tenkinti viešąjį interesą, o ne grupės atskirų subjektų, neatstovaujančių verslo daugumai. Nepasakyčiau, kad miesto atžvilgiu būtų teisinga tvarkyti tokią teritoriją. Realiai šis projektas naudingas tik keliems ten esantiems verslo subjektams“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio meras Rytis Račkauskas.
Anot jo, lėšas, kurias buvo numatyta investuoti į J. Biliūno g. 12 teritoriją, planuojama išleisti rekonstruojant jos aplinką – nugriovus privačią betoninę tvorą išplėsti Skaistakalnio parką ir jį sutvarkyti.
Dar prieš metus Savivaldybėje virė karštos diskusijos svarstant už tvoros esančioje valstybinėje žemėje suformuoti komercinius sklypus ir taip esą paskatinti verslo plėtrą. Vis dėlto ketinimų seniausio ir vieno gražiausių miesto parkų pašonėje išplėsti pramonės zoną buvo atsisakyta. Pasak mero, svarstoma išpirkti ir už betoninės tvoros esančią slėptuvę, ją pritaikyti visuomenės poreikiams – sutvarkytame parke įrengti meno galeriją.
Uždara teritorija – tarp prioritetinių
Miesto Tarybai dar praėjusiais metais patvirtinus 14-os milijoninių injekcijų sulauksiančių teritorijų sąrašą, J. Biliūno g. 12 teritorijos sutvarkymo projektas buvo paskelbtas vienu iš prioritetinių. Svarbesniais pripažinti tik autobusų stoties, Laisvės aikštės ir Senvagės rekonstrukcijos projektai. Net Bendruomenių rūmų, Skaistakalnio, Kultūros ir poilsio parkų modernizavimas prioritetų skirstytojams nepasirodė toks miestui reikšmingas, kaip retam panevėžiečiui žinomas sklypas už betoninės tvoros Skaistakalnio parke.
Savivaldybės dėmesys J. Biliūno g. 12 teritorijai verslo bendruomenės buvo sutiktas su nuostaba.
„J. Biliūno g. 12 teritorijos unikumas – meninio stiklo studija, kur net ambasadoriai netikėtai užsuka. Bet nustebino, kodėl ji į projektų sąrašą buvo įtraukta kaip verslo objektas, ir pastabas išsakėme buvusiems miesto vadovams“, – pripažino Prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.
Matydami tuometės valdžios rodomas simpatijas šiam projektui, miesto verslininkai kaip atsaką pateikė siūlymą rekonstruoti J. Janonio g. (nuo žiedinės sankryžos iki Savitiškio g.) prieigas. Šiuo metu jau rengiamas J. Janonio g. rekonstrukcijos investicinis projektas.
„Šitas pasiūlymas visai logiškas ir nelyginamas su J. Biliūno g. 12 projektu. J. Janonio g. – viena iš miesto strateginių vietų, joje didžiausia pramonės įmonių koncentracija, čia sukurta daugybė darbo vietų. Jos sutvarkymo projektas patenkins ne tik verslo, bet ir gyventojų interesus“, – mano R. Račkauskas.
J. Biliūno g. 12 teritorijos rekonstrukciją buvo planuota pradėti dar šiais metais. Savivaldybės Investicijų skyriaus vedėjos Dianos Bajorūnės teigimu, pasikeitus valdžios pozicijai, projektas nukeliamas į ateitį.
„Bus susitinkama su J. Biliūno g. 12 įsikūrusiais verslininkais, tariamasi su jais dėl projekto korekcijų“, – teigė D. Bajorūnė.
Kyšo ir politiko interesai
Į tvora juosiamą pramoninę teritoriją Skaistakalnio parko pašonėje daug lankytojų pritraukiančios meninio stiklo studijos „GlassRemis“ įkūrėjas, stiklo menininkas Remigijus Kriukas mano, kad būtų neteisinga J. Biliūno g. teritoriją eliminuoti iš numatytųjų sutvarkyti sąrašo.
ES paramą probleminėms teritorijoms tvarkyti administruojanti Vidaus reikalų ministerija Panevėžyje iš 14-os projektų geriausiu pripažįsta autobusų stoties teritorijos konversijos. U. Mikaliūno nuotr.
„Visi kelios dešimtys čia dirbančių verslininkų laukiame, kada bus sutvarkyta teritorija. Sutinku, kad ji gal ir neblogai atrodo, bet tik dėl to, kad patys tvarkome. Kiekvieną pavasarį patys verslininkai kelią palopome. Labai nusiviltume, jei Savivaldybės pozicija pasikeistų“, – investicijų tikisi R. Kriukas.
Didžiulės rekonstrukcijos laukia sovietmečiu buvusios aviacijos dirbtuvių bazės turtą – ant valstybinės žemės stovinčius 32 pastatus – dabar valdantys 26 savininkai. Didžiausia dalis nekilnojamojo turto – teisėsaugininkams gerai žinomo Sauliaus Birono šeimos rankose. Jam artimam žmogui čia priklauso net 11 statinių.
Ten pat stūksantys du pastatai susiję su Tarybos nariu Mantu Leliuku. Politiko įsteigta mažoji bendrija „Business Investment Group“, kurios vienintelis atstovas yra jis pats, prižiūri motinos prieš keletą metų įsigytą trijų aukštų 4000 kvadratinių metrų administracinį pastatą, nuomojamą biurams.
M. Leliuko bendrija praėjusių metų gegužę iš bendrovės „Pokštas“ nupirko ir J. Biliūno g. 12 esantį 2093 kv. m ploto gamybos pastatą. O netrukus, tų pačių metų rugsėjį, jį pardavė bendrovei „Groupe 4 Energy“. Šias akcijas lygiomis dalimis valdo vėlgi M. Leliukui priklausanti ta pati mažoji bendrija „Business Investment Group“ ir Panevėžio gyventojas.
M. Leliukas „Sekundei“ yra teigęs, kad pastarąjį pastatą su verslo partneriu planuoja sutvarkyti ir patalpas išnuomoti.
Nors J. Biliūno g. 12 teritorijoje valdo nekilnojamojo turto, Tarybos narys to stengėsi neviešinti. Kad turįs asmeninių interesų, M. Leliukas neprisipažino nė Savivaldybės tarybai dar praėjusią kadenciją svarstant, ką mieste derėtų sutvarkyti už Panevėžį pasieksiančias ES investicijas.
Verslininkas ir politikas visada tvirtino, esą jo interesus susieti su J. Biliūno g. 12 teritorijos sutvarkymu yra tas pats, kaip rekonstruoti mokyklos stadioną ir apkaltinti greta esančio daugiabučio gyventojus asmeniniais interesais.
Numatomos tvarkyti teritorijos
Per 2015–2020 m. Panevėžys tikisi sulaukti 23 mln. Eur (80 mln. Lt) Europos Sąjungos finansuojamos URBAN programos ir valstybės paramos. Planuojama už šias lėšas iki 2023 metų Panevėžyje įgyvendinti šiuos projektus:
Autobusų stoties teritorijos konversija. Bus rekonstruotas pagrindinis pastatas, autobusų išvykimo aikštelės, įrengti dengti peronai keleiviams, eismo kontrolės sistema, saugumo priemonės, atnaujintos komunikacijos bei kt. Preliminariai ketinama panaudoti per 1,5 mln. Eur ( 5,5 mln. Lt).
Autobusų stoties prieigų sutvarkymas: daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas; prieigų sutvarkymas (skvero, apšvietimo rekonstrukcija, mažosios architektūros elementų įrengimas ir kt.). Ketinama panaudoti per 1,3 mln. Eur (4,6 mln. Lt).
Laisvės aikštės ir prieigų sutvarkymas: apšvietimo, inžinerinių tinklų rekonstrukcija, mažosios architektūros elementų įrengimas, želdynų ir kraštovaizdžio sutvarkymas; T. Moigio g. (įtraukiant Kraštotyros muziejaus kiemelį), Birutės g. dalies ir Perkūno g., Laisvės a. ir prieigų sutvarkymas. Planuojama panaudoti beveik 2,1 mln. Eur (7,4 mln. Lt).
Senvagės sutvarkymas didinant ir Kranto g., Sausio 13-osios skvero patrauklumą (apšvietimo, inžinerinių tinklų, tilto ir tiltelių, fontano rekonstrukcija, mažosios architektūros elementų įrengimas, želdynų ir kraštovaizdžio, dviračių tako sutvarkymas, laikinų prekybos vietų įrengimas, vaikų žaidimo aikštelės ir lauko treniruoklių plėtra; Sausio 13-osios skvero, Kranto g. tvarkymas). Ketinama panaudoti apie 1 mln. Eur (3,7 mln. Lt).
Skaistakalnio parko modernizavimas (per 2,5 mln. Eur): vasaros estrados, dviračių ir pėsčiųjų takų, tiltelių, apšvietimo, inžinerinių tinklų, mažosios architektūros elementų, vaikų žaidimų, šunų vedžiojimo, automobilių statymo aikštelių, futbolo stadiono (šalia J. Biliūno g.) įrengimas; upės pakrantės pritaikymas maudynėms, krantinės sutvirtinimas ties „Maxima“, želdynų ir kraštovaizdžio sutvarkymas, Futbolo akademijos stadiono rekonstrukcija.
Kultūros ir poilsio parko modernizavimas – apšvietimo, dviračių ir pėsčiųjų takų, pėsčiųjų tilto, šunų vedžiojimo ir ekstremalaus sporto aikštelių, inžinerinių tinklų, mažosios architektūros elementų. Vaikų žaidimų aikštelės įrengimas; želdynų ir kraštovaizdžio, upės krantinės sutvarkymas (daugiau kaip 2,6 mln. Eur).
Bendruomenių rūmų rekonstrukcija, modernizavimas bei prieigų sutvarkymas (1,4 mln. Eur, arba 5,1 mln. Lt): pastato atnaujinimas, mažosios architektūros elementų įrengimas prieigose; stovėjimo aikštelės rekonstrukcija; aplinkos tvarkymas (fontano, laiptų, dangos, pėsčiųjų takų).
Teritorijos prie „Ekrano“ marių (prie J. Biliūno g.) sutvarkymas: paplūdimio, mažosios architektūros elementų, vaikų žaidimų ir tinklinio, automobilių, atliekų konteinerių aikštelių, liepto įrengimas; pėsčiųjų ir dviračių takų, privažiuojamosios gatvės iki J. Biliūno g. rekonstrukcija (apie 1 mln. Eur).
J. Janonio g. (nuo žiedinės sankryžos iki Savitiškio g.) prieigų sutvarkymas (apie 1,2 mln. Eur): dviračių ir pėsčiųjų takų, apšvietimo rekonstrukcija; mažosios architektūros elementų, automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas; želdynų ir kraštovaizdžio tvarkymas ir kt.).
Nepriklausomybės aikštės ir prieigų sutvarkymas: aikštės dangos keitimas; apšvietimo, inžinerinių tinklų, viešojo tualeto rekonstrukcija; mažosios architektūros elementų įrengimas; želdynų ir kraštovaizdžio sutvarkymas (beveik 0,5 mln. Eur).
Jaunimo sodo sutvarkymas (apie 1 mln. Eur): dviračių ir pėsčiųjų takų, viešojo tualeto, apšvietimo, inžinerinių tinklų rekonstrukcija; mažosios architektūros elementų, vaikų žaidimų, lauko treniruoklių ir sporto, automobilių stovėjimo aikštelių, laikinų prekybos ir paslaugų vietų įrengimas; želdynų ir kraštovaizdžio sutvarkymas.
Nevėžio upės ir pakrančių sutvarkymas (nuo Stoties iki Nemuno g. tilto): upės vagos, pakrančių, salelių; vandens nuotekų išleistuvų remontas; apšvietimo, šunų aikštelės rekonstrukcija; mažosios architektūros elementų įrengimas. Planuojama panaudoti beveik 0,8 mln. Eur.
Gyvenamosios aplinkos gerinimas. Numatoma rekonstruoti ar plėsti automobilių stovėjimo vietas, įvažas, pėsčiųjų takus, apšvietimą, atliekų konteinerių aikšteles, rengti vaikų žaidimų ir sporto aikšteles, tvarkyti želdynus (apie 1,5 mln. Eur).
J. Biliūno g. 12 teritorijoje už 1,2 mln. Eur planuota apšvietimo, pėsčiųjų takų rekonstrukcija, mažosios architektūros elementų įrengimas; želdynų ir kraštovaizdžio sutvarkymas; privažiuojamojo kelio kapitalinis remontas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
