Daugiausia aistrų kelia pensinio amžiaus didinimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atskleidė detales, kaip turėtų būti keičiama pensijų sistema. Planuojamos dvi pagrindinės reformos kryptys: didinti pensinį amžių ir, kaip skelbia ministerija, „skatinti gyventojus pačius kaupti lėšas pensijų fonduose“.
Dar vienas svarbus pokytis – keičiama pensijų apskaičiavimo sistema. Vis dėlto didžiausias mūšis politinėje arenoje turėtų užvirti dėl pensinio amžiaus, nes politikams kur kas lengviau paaiškinti savo rinkėjams, kuo skiriasi išėjimas į pensiją 60 ir 65 metų, nei gilintis, kas pasikeis nuo dabartinio pensijų apskaičiavimo perėjus prie virtualiųjų sąskaitų ar taškų sistemos.
Remiantis demografinėmis tendencijomis ir prognozėmis, vėlinti išėjimą į pensiją atrodo neišvengiama. Priešingu atveju, sumažėjus dirbančiųjų ir išaugus pensininkų skaičiui, tektų mažinti išmokas. Prognozuojama, kad nieko nekeičiant 2050 metais vidutinė pensija tesiektų 26 proc. vidutinės algos (dabar – 40 proc.).
Finansų ministerija prognozuoja, kad pirmąsias neigiamas demografinių pokyčių pasekmes Lietuva pradės justi jau po poros metų. Sumažėjus dirbančiųjų skaičiui, šiek tiek turėtų sulėtėti ekonomikos augimas.
Tačiau tai nereiškia, kad sprendimas dėl pensinio amžiaus būtinai bus priimtas šiais metais. Nusprendę didinti pensinį amžių jau nuo 2012 metų, Seimo nariai neturės ko pasiūlyti rinkėjams kaip „kompensacijos“, nes šis sprendimas apčiuopiamų rezultatų duotų tik po kelerių metų.
Gali būti, kad politikai, ypač opozinių partijų atstovai, sieks atidėti pensijų sistemos reformą mažiausiai metams, kad įsiteiktų rinkėjams prieš 2012 metų rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Juolab kad didelės žalos atidėjus sprendimą metams taip pat kol kas nebūtų. Jeigu pensijų reforma būtų vykdoma pagal „rinkiminę logiką“, tuomet pradėjus didinti amžių nuo 2013 metų, 2016 metais, prieš kitus Seimo rinkimus, jau būtų galima girtis teigiamu poveikiu „Sodros“ biudžetui.
Tiesa, sprendimas didinti pensinį amžių nuo 2012 metų gali būti pateiktas su tam tikra „kompensacija“ – kitąmet pensijos bus sugrąžintos į prieš krizę buvusį lygį.
Pagal dabartinį planą, nuo kitų metų vyrai kasmet į pensiją turėtų išeiti 2 mėnesiais, moterys – 4 mėnesiais vėliau. 2026 metais ir vyrų, ir moterų pensinis amžius turėtų pasiekti 65 metus. Dabar vyrai į pensiją išeina 62,5 metų, moterys – 60 metų.
Gudrybės dėl pensijų fondų
Pagaliau paaiškėjo ir valdžios planai dėl privačių pensijų fondų. Siūloma leisti gyventojams rinktis: likti prie dabartinės sistemos, kai į pensijų fondus „Sodra“ perveda 2 proc. pajamų arba pačiam iš savo kišenės pridėti dar 2 proc. – tuomet valstybė pridėtų dar 2 proc. vidutinės algos siekiančią subsidiją.
Tokį pasiūlymą galima vertinti dvejopai. Viena vertus, gerai, kad skatinama kaupti savarankiškai. Jeigu įmokos į pensijų fondą sudarys 6 proc. žmogaus uždarbio, iki senatvės juose būtų galima sukaupti apčiuopiamą sumą.
Kita vertus, toks pasiūlymas kvepia valdžios gudravimu. Tam, kad į fondus būtų pervedama 0,5 proc. daugiau nei prieš krizę (tada būdavo pervedama 5,5 proc.), iš savo kišenės reikia pridėti 2 proc. O tai jau panašu į socialinio draudimo mokesčių didinimą, tik viskas įvilkta į savarankiško kaupimo rūbą.
Labiausiai apgauti turėtų jaustis žmonės, kurie rinkosi antrosios pakopos pensijų fondus norėdami sumažinti savo priklausomybę nuo „Sodros“. Po reformos ši priklausomybė padidės. Tiesa, yra ir privalumas – 2 proc. subsidija būtų mokama iš valstybės biudžeto, ir ji nemažintų „Sodros“ pensijos. Dabar iš „Sodros“ pervedami pinigai mažina valstybinio socialinio draudimo pensiją.
„Sodra“ labiau pasitikintys gyventojai greičiausiai nesutiks papildomai mokėti iš savo kišenės, taigi į privačius fondus bus pervedama tik 2 proc. pajamų. Tai būtų tarsi kompromisas – palikti privačius fondus, bet tuo pačiu apmažinti ir „Sodros“ išlaidas.
Tačiau toks kompromisas – ne itin vykęs. Vertybinių popierių komisijos atstovai jau anksčiau yra suabejoję tokių fondų reikalingumu, jei į juos pervedama tik 2 proc. pajamų. Mat tokiu atveju sukauptos sumos pakaktų tik vienkartinei išmokai, o ne iki gyvos galvos mokamai pensijai. Kyla rizika, kad ši išmoka bus išleista iš karto. Tuomet ir pati privačių pensijų fondų idėją – užtikrinti papildomas pajamas senatvėje – netektų prasmės.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas sutinka, kad tai – taisyklių keitimas vidury žaidimo, tačiau kito kelio nėra. „Žmonės privalo investuoti į savo gerovę“, – teigė viceministras. Jo manymu, didesnė dalis žmonių turėtų mokėti papildomas įmokas, o prie to galėtų prisidėti ir pensijų fondų valdytojai, skleisdami informaciją.
Bazinė pensija – iš biudžeto
Dar viena pensijų sistemos reformos naujovė – bazinę pensiją mokėti iš valstybės biudžeto. Be to, ji būtų mokama tik tiems gyventojams, kurie gauna mažiausias pensijas. Pasak A. Bitino, ši tvarka galiotų tik naujai į pensiją išėjusiems gyventojams, todėl iš pradžių nereikės daug išlaidų. Tačiau ir ateityje žadama neįvedinėti papildomų mokesčių pensijų sistemai finansuoti.
Seimas taip pat turėtų apsispręsti, kaip skaičiuoti pensijas. Siūlomi du variantai – virtualiųjų sąskaitų ir taškų sistema. Pirmuoju atveju gyventojo sumokėtos socialinio draudimo įmokos virtualioje sąskaitoje būtų apskaitomos litais, kasmet prie jų būtų pridedamos Vyriausybės nustatytos palūkanos. Sulaukus pensinio amžiaus pensija priklausytų nuo to, kiek sąskaitoje būtų sukaupta pinigų.
Pagal taškų sistemą, tam tikra mokesčių suma prilygtų vienam taškui. Žmogus iki pensijos kauptų taškus, nuo kurių kiekio priklausytų ir pensijos dydis. Taško vertę kasmet tvirtintų Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija labiau linksta prie taškų sistemos.
Tačiau nepriklausomai nuo to, kuri sistema bus pasirinkta, pinigų dėl to nepadaugės. Sumažėjus „Sodros“ pajamoms Seimas gali sumažinti taškų vertę – taip sumažėtų ir išlaidos. Virtualių sąskaitų atveju psichologiškai būtų sunkiau sumažinti pensijas, tačiau tą būtų galima padaryti kad ir laikinuoju įstatymu, koks galioja ir dabar.
