Beveik kas penktas pensinio amžiaus žmogus Lietuvoje gyvena ties skurdo riba. Pagal šį rodiklį esame tarp šešių daugiausia problemų turinčių ES šalių. Kone vienintelis senjorų pajamų šaltinis — valstybės mokama pensija. Tačiau du iš trijų gyventojų — būsimųjų pensininkų — nesidomi ir nežino, kokia bus jų pensija ir kaip ją padidinti.
Beveik kas penktas pensinio amžiaus žmogus Lietuvoje gyvena ties skurdo riba. Kone vienintelis senjorų pajamų šaltinis – valstybės mokama pensija.
Pensija nepradžiugins
Šiemet pirmą kartą apskaičiavus pasirengimo pensijai rodiklį paaiškėjo, jog lietuvių pasirengimas vertinamas trejetu iš dešimties balų, o lūkesčiai labai dideli. Išėjus į pensiją tikimasi prarasti tik maždaug penktadalį dabartinių pajamų, o tikrovė toli gražu nedžiuginanti. Pernai vidutinė senatvės pensija sudarė apie 45 procentus vidutinio darbo užmokesčio.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė mano, jog svarbu pasitikrinti, ko tikėtis sulaukus pensijos, net jei iki jos dar likę trys dešimtmečiai. Nors apskaičiuoti, kaip iš tikrųjų bus po tokio ilgo laiko, sudėtinga, tačiau galima pasidomėti dabartine tvarka ir kaip gyvena dabartiniai pensininkai.
Finansų ekspertės teigimu, gaunančiųjų mažas pajamas pensija smarkiai nesiskirs. Tai tam tikra paguoda tiems, kurie negali papildomai susitaupyti. Tačiau gaunančiųjų vidutinį ar didesnį atlyginimą būsima pensija greičiausiai nepradžiugins, nes ji bus mažesnė, nei tikimasi. Kyla klausimas, ką daryti?
Pasak J. Varanauskienės, apklausa rodo, jog minimi tie pavyzdžiai, kurie matomi šalia. Pavyzdžiui, žmonės tikisi prie pensijos prisidurti ir toliau dirbdami arba kad juos senatvėje parems vaikai.
Jaunesni žmonės neretai mato, jog pagyvenę žmonės gyvena brangiame būste, tačiau jo nekeičia į pigesnį ir neprisiduria pajamų. Kiti turi santaupų, tačiau laiko jas laidotuvėms ar vaikams. Tikimasi, jog ateityje žmonių požiūris keisis.
Anot finansų ekspertės, Pasaulio bankas rekomenduoja turėti bent keletą potencialių pajamų šaltinių, iš kurių būtų galima ateityje gauti lėšų – jei ne vienas, tai kitas leistų prisidurti.
Žmonės supranta, jog sulaukus pensinio amžiaus pajamos bus mažesnės, tačiau neįsivaizduoja, kiek mažesnės. Be to, nieko nesiima, kad pakeistų situaciją – motyvuoja, jog tam nėra laiko, pinigų ir panašiai. Beje, naujo socialinio modelio kūrėjai numato, kad kiekvienas žmogus gautų informaciją, kiek taškų sukaupia pagal pirmą pensijų pakopą. Jie galėtų nustatyti, kokia jų vertė.
J. Varanauskienės teigimu, atsiskleistų priežasties ir pasekmės ryšys. Slepiantieji dalį pajamų išvys, jog iš „Sodros“ gaus labai nedaug. Kita vertus, ir dabar galima išvysti būsimą pensiją.
Gyvens ne metus ir ne dvejus
Šiuo metu valstybė kiek surenka pajamų pensijoms, tiek ir išmoka, tačiau demografinė situacija keičiasi – visuomenė sensta, o mokesčių mokėtojų mažėja.
„Mažesnį pyragą reikės padalyti didesniam gavėjų skaičiui“, – sako J. Varanauskienė.
Jos teigimu, didinti mokesčius ne išeitis. Geresnis būdas – mažinti gavėjų skaičių, o vienas iš būdų tai daryti – ilginti pensinį amžių. Šitaip sumažėtų pensijų gavėjų. Europoje yra pavyzdžių, kur pensinis amžius ilgesnis nei mūsų.
Pasak finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, ilgėjant gyvenimo trukmei ateityje pensinis amžius gali būti siejamas su ja.
Pasak J. Varanauskienės, kiek teko matyti, pagal naują socialinį modelį numatyta pensinį amžių sieti su vidutine tikėtina gyvenimo trukme. Tad laikotarpis, kurį žmonės gyvens pensijoje, trumpės, nes vidutinė gyvenimo trukmė ilgėja. Finansų ekspertės teigimu, kartais sakoma, kad žmogus nepajėgs dirbti dėl savijautos, tačiau nereikėtų užmiršti, jog ir senėjimo požymiai pasireiškia vėliau.
Dabar dažnai sakoma, jog pensininkai užima jaunų žmonių darbo vietas, tačiau, J. Varanauskienės manymu, ši priešprieša aštrinama be reikalo. Jaunų žmonių, palyginti su vyresniaisiais, mažėja. Tad darbo bus ir tiems, ir tiems. Be to, ji abejoja, ar jaunas žmogus norės dirbti tą darbą, kurio imasi vyresnieji.
„Jaunam žmogui svarbu ne tik dirbti, bet ir ką dirbti“, – sako, kad jaunimui rūpi karjera ir kiti dalykai, šeimos finansų ekspertė.
Jos teigimu, dabar neretai sakoma, kad į pensiją išeis 65-erių. Pagal statistiką, esą dvejus trejus metus pagyvens, tad kam rūpintis pensija – maždaug tokia tikėtina vyrų gyvenimo trukmė. J. Varanauskienė patarė žiūrėti, kokia vidutinė gyvenimo trukmė tų žmonių, kuriems jau sukako 65-eri metai. Ji tikrai ne metai ir ne dveji.
Gyvena šia diena?
Pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos pirmininko pavaduotojas Lionginas Radzevičius mano, jog dabar jauni žmonės nekuria tolimos ateities planų, tad ir negalvoja apie tai, kaip reikės gyventi pensijoje. Be to, jo manymu, domėtis pensija neskatina ir pervedimai į pensijų fondus – žmonės žino apie pokyčius ir rizikas.
„Jei būtų orientuoti į ateitį, mąstytų į priekį. Dabar vos gavę diplomą, be praktikos nori uždirbti daug ir iš karto“, – tvirtina jis.
L. Radzevičiaus nuomone, galbūt vertėtų sukurti specialią programą, kad jauni žmonės dažniau pamąstytų apie ateitį. Pastebima, kad jaunimas paprastai nenori dalyvauti įvairiausių visuomeninių organizacijų veikloje.
„Jaunimas dažnai nesidomi praeitimi ir ateitimi, gyvena šia diena“, – sako jis.
Dabartinės visuomenės viena iš bėdų ir tai, jog viešojoje erdvėje neretai akcentuojama, esą pensininkai yra našta. L. Radzevičiaus teigimu, tą atskirtį reikia mažinti, naikinti. O dabar net kurstoma, kad jauniems žmonėms reikia išlaikyti pensininkus, jie užima jų darbo vietas ir panašiai. Tačiau užmirštama, kad naudojamasi pensininkų sukurtomis gėrybėmis.
„Kartais atrodo, kad jei pensininkai išmirtų, gyvenimas pagerėtų“, – piktinasi tokiu požiūriu L. Radzevičius.
Tuo metu kitos valstybės puikiai išnaudoja vyresniųjų sukauptą patirtį, kad jaunimas galėtų mokytis iš jos, perimtų vyresniųjų žinias.
Įmanoma susirasti
Nors ne vienas sulaukęs pensijos tikisi dar dirbti, tačiau kartais tai gali būti ne taip paprasta. Panevėžio darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo manymu, galimybės įsidarbinti priklauso ne nuo žmogaus metų, o nuo gebėjimų.
Pavyzdžiui, jei atsirastų pensinio amžiaus žmogus, galintis slaugyti kitą senyvą žmogų, jis gautų darbo. Kitaip tariant, yra tam tikro darbo ir pati darbo rinka labai įvairialypė. Be to, ir pagyvenusio žmogaus poreikiai nebe tokie ambicingi kaip jauno, kuriam visko reikia iš karto. Vyresnieji, turėdami gyvenimiškos ir darbinės patirties, suvokia realią situaciją.
Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyriuje „Senjorų banke“ įsiregistravę apie 20 žmonių, iš jų 16 yra paskelbę savo gyvenimo aprašymus Lietuvos darbo biržos interneto svetainėje. Tai nėra itin gausus bankas. Ieškantieji darbo yra aktyvūs žmonės. Daugiausia ieškoma administracinio darbo arba ekonomikos srityje – tokio ieško penki asmenys, techninio darbo ieško keturi žmonės. Mažiau asmenų norėtų dirbti prekybos sferoje.
Specialistai pažymi, jog vyrai aktyvesni nei moterys – ieško darbo dažniau. Pernai senjorams buvo pateikta apie 50 pasiūlymų įsidarbinti, o dešimčiai asmenų pavyko susirasti darbą. Tarpininkaujami Darbo biržos praėjusiais metais įdarbinti septyni asmenys: laborantas, vairuotojas, kiemsargis, valytojas, pardavėjas (su verslo liudijimu), pagalbiniai darbininkai.
Panevėžio darbo birža organizuoja įvairių renginių „Senjorų bankui“ viešinti, pateikiama informacija apie registravimosi tvarką, elektronines paslaugas, su „Senjorų banku“ supažindinami darbdaviai.
Daiva SAVICKIENĖ
