Beveik penktadalis šalies gyventojų šią vasarą atostogauti neketina, o didžioji dalis – 36 proc. – besiruošiančiųjų atsipūsti vasaros atostogų dar nėra suplanavę. Tai atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas šalies gyventojų finansinio pasiruošimo atostogoms tyrimas.
Paklausti, kiek lėšų vienam namų ūkio nariui ketina skirti vasaros atostogoms, 36 proc. respondentų nurodė nežinantys, nes atostogų dar nėra suplanavę, o didžioji dalis atostogoms besiruošiančiųjų ketina išleisti nuo 501 iki 1000 Lt vienam namų ūkio nariui.
Stambesnes sumas atostogoms – daugiau kaip 3000 litų – vienam namų ūkio nariui ketina skirti tik 1,3 proc. apklaustųjų. Dažniausiai tai – didžiųjų miestų gyventojai. Vakarų Europos šalyse vidutinės atostogų išlaidos vienam gyventojui praėjusių metų vasarą siekė daugiau nei 7300 litų.
Tyrimo duomenimis, penktadalis šalies gyventojų šią vasarą iš viso neketina atostogauti. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Lietuvoje Odetos Bložienės nuomone, tokį sprendimą gali lemti keletas priežasčių.
„Ne visi atostogauja vasarą, nes to neleidžia darbo specifika – šiltasis metų laikas yra pats darbų įkarštis statybos, kelių inžinerijos, žemės ūkio sričių atstovams. Slidinėjimo entuziastai atostogoms mieliau renkasi žiemą, o egzotinių kelionių mėgėjams vasara yra ne sezono metas dėl pasirinktos atostogauti šalies. Tačiau, be abejonės, kai kurie gyventojai šią vasarą neatostogaus ir dėl sudėtingos finansinės situacijos“, – komentavo O. Bložienė.
Vis dėlto, pasak ekspertės, dalis gyventojų galimybių atostogauti turėtų daugiau, jei kasmet atostogas pradėtų planuoti anksčiau. Apklausos duomenimis, daugiau nei pusė šalies gyventojų atostogoms niekada nesiruošia iš anksto ir tik 2 proc. žmonių jas pradeda planuoti vos vienoms pasibaigus.
„Dažniausiai įvardijama priežastis, kodėl iš anksto netaupoma atostogoms, yra ta: nėra iš ko taupyti. Tačiau kasmet, vasarai įpusėjus, pastebimas vartojamųjų paskolų augimas ne tik rodo, kad vis dar neišmokome planuoti, bet ir kelia natūralų klausimą – kodėl paskolos įmokas mokėti lengviau nei tą pačią sumą kas mėnesį atidėti“, – stebėjosi O. Bložienė.
