Šeštadienį 15.30 val., po intensyvios keliolika valandų trukusios paieškos, VPK pareigūnai Kniaudiškių g. sulaikė automobiliu bandančius išvykti iš miesto “Vyturio” vidurinės mokyklos devintokės Agnės Grigaliūnaitės nužudymu įtariamus Panevėžio rajono gyventojus – septyniolikmetį Marių Razmą iš Bernatonių kaimo ir šešiolikmetį Valdą Fetingį iš Klevečkynės. M.Razmai su teisėsauga jau teko susidurti – jis yra teistas už mobiliųjų telefonų vagystes. Sulaikyti dar trys asmenys, kaip įtariama, padėję nepilnamečiams slapstytis. Vienam jų – Kauno technologijos universiteto neakivaizdinio skyriaus studentui pareikšti įtarimai nusikaltimo slėpimu.
Sekmadienį žiaurios egzekucijos dalyviams buvo paskirta kardomoji priemonė – jie suimti dviem mėnesiams. Apylinkės teismo koridoriuje teisėjos sprendimo laukiantis V.Fetingis akių pakelti neišdrįso, tačiau apie nepilnametei įvykdytą žiaurią egzekuciją kalbėjo ramiai, smulkiai nupasakodamas net labiausiai šokiruojančias nusikaltimo detales.
Palaikė draugei kompaniją
“Sekundė” jau rašė, jog nepilnametė iš mokyklos į namus negrįžo ketvirtadienį. Ji draugės paprašyta išskubėjo susitikti su V.Fetingiu ir M.Razma. Pastarasis buvo Agnės draugės vaikinas, kurį laiką vengęs grąžinti neva pasiskolintą telefoną. Nieko blogo nenujausdamos, bendraklasės nuėjo prie vieno miesto centre esančių bankų. Vėliau liudytojai teigia pastebėję jas vaikštinėjančias drauge su dviem vaikinais. Tačiau romantiškai prasidėjusi ketvirtadienio pavakarė baigėsi kraują stingdančia tragedija. Nuvilioję paaugles į miškelį miesto pakraštyje V.Fetingis ir M.Razma merginas žagino, mušė. Daugiausiai skausmo ir nebevaldomo smurto patyrė A.Grigaliūnaitė. Mergina mirė kęsdama nepakeliamas kančias. Jos draugę, išgavę pažadą apie egzekuciją niekam neprasitarti, budeliais tapę nepilnamečiai paleido.
Nužudytos mergaitės tėvai, nesulaukę iš mokyklos grįžtančios dukros, kreipėsi į policiją, paauglės paieška buvo paskelbta nedelsiant.
Penktadienį nusikaltimo vietoje atradę po šakomis negrabiai paslėptą penkiolikmetės kūną buvo šokiruoti net visko matę kriminalistai – niekas neabejojo, kad mergaitės mirtis smurtinė. Šalia telkšojo kraujo klanai, mėtėsi nusikaltimo įrankiai – kruvini pagaliai.
Žiaurus devintokės nužudymas šokiravo “Vyturio” mokyklos pedagogus ir moksleivius. Nužudytoji mergaitė apibūdinama kaip stropi, tyli, rami moksleivė. Nieko blogo mokytojai negalėjo pasakyti ir apie jos draugę. Nukankintosios penkiolikmetės tėvai, visi, ką palietė ši tragediją ieško atsakymų į vienintelį klausimą: kodėl?.
“Nežinau, kas man užėjo”
Į Apylinkės teismą sekmadienio rytą pirmas atvesdintas V.Fetingis. Šešiolikmetis nuo fotoobjektyvų ir filmavimo kamerų nesislapstė. Vidutinio ūgio, tamsių plaukų – iš minios neišsiskiriantis kaimo vaikinukas į žiaurų monstrą nepanašus. Išėjęs iš teisėjos kabineto, M.Fetingis kartu su jį lydinčiais pareigūnais prisėdo laukti teismo sprendimo. “Blogai”,- į klausimą, kaip jaučiasi, atsakė įtariamasis. Pamažu, tarsi iš mažų dėlionės gabalėlių jis sudėliojo visą šiurpaus nusikaltimo paveikslą.
Tą ketvirtadienį jis su draugu M.Razma nusipirko dėžę alaus. V.Fetingio teigimu, alų pirko draugas – jis pats tam neturėjo pinigų. Išgėrę po dešimt butelių draugai išsikalbėjo. M.Razma pasiguodė, jog jam ramybės neduoda draugė – mat iš jos pasiėmė mobilųjį telefoną. Mergina norėjo savo daiktą atgauti ir įkyriai primindavo apie tai M.Razmai. Tačiau šis merginos prašymo išpildyti negalėjo – telefoną buvo pardavęs. Septyniolikmetis, kartą jau teistas už telefonų vagystes, sunerimo, kai draugė pagrasino, jog neatgavusi telefono kreipsis į policiją. “Sugalvojome ją pagąsdinti, kad atsisakytų to sumanymo”,- aiškino V.Fetingis.
Atvažiavę į miestą, iš taksofono girti nepilnamečiai paskambino M.Razmos merginai ir pakvietė susitikti. Ši atėjo su drauge. Pasak V.Fetingio, M.Razma devintokėms sumelavo, jog telefoną paliko V.Fetingio namuose – tereikia nuvažiuoti ir paimti. Melu patikėjusios paauglės ir keršto planą brandinantys klastūnai sėdo į septintojo maršruto autobusą ir nuvažiavo į miesto pakraštyje esančią Tiekimo gatvę. Merginoms buvo paaiškinta, kad už miškelio gyvena V.Fetingis, pas kurį ir yra telefonas, tad šios klusniai sekė paskui vaikinus. “Ėjome bėgiais, kol atsidūrėme miške. Jos ėjo ramiai, visai nesipriešino”,- pasakojo V.Fetingis.
Čia – toli nuo žmonių akių, šiukšliname ir atgrasiame miške, ir baigėsi ketvertuko kelionė. Anot žmogžudyste įtariamo šešiolikmečio, jie pradėjo paaugles gąsdinti, kad šios nerašytų pareiškimo policijai dėl telefono. V.Fetingiui teko Agnė, o M.Razma už 5-6 metrų kalbėjosi su savo drauge.
“Nežinau, kas man užėjo”,- žvelgdamas sau po kojomis sakė šešiolikmetis. Galbūt įsiūčio priepuolį sukėlė bejėgės penkiolikmetės šauksmas. Riba, skirianti žmogų nuo gyvulio, išnyko. V.Fetingis auką talžė be gailesčio – jos galvą trankė pagaliais, spardė kojomis. “Marius man nepadėjo. Aš pats ją užmušiau”,- prisipažino V.Fetingis. Jis mergaitę ir išžagino. “Oraliniu būdu. Agnė nenorėjo. Aš liepiau”,- žiaurią tiesą ramiu balsu ištarė žudikas. Be gailesčio talžoma penkiolikmetė, pasak jo, neprašė ir nemaldavo pasigailėjimo – mergaitė tik garsiai šaukė. “Ji nutilo. Tada baigiau mušti”,- pasakojo devintokės kankintojas.
Už išdavystę – mirtis
Ką su savo drauge veikė M.Razma, V.Fetingis tikino nežiūrėjęs, tik kartą pastebėjęs, jog šis sudavė savo merginai per veidą. Jis neneigė, jog nukankintos paauglės draugei buvo liepta nebejudantį kūną apmesti šakomis. “Jei kam prasitarsi, iš po žemių tave iškasim ir “padėsime į vietą”,- prigrasino draugės nužudymo liudininke tapusią devintokę kankintojas ir tik tada jai leido eiti iš šiurpios egzekucijos vietos.
V.Fetingis paėmė nužudytos mergaitės telefoną ir atidavė jį M.Razmai. Baloje nusiplovęs kruvinas rankas jis su bendrininku patraukė į miestą. Kam už keturiasdešimt litų šis pardavė Agnei vos prieš pusvalandį priklausiusį telefoną, V.Fetingis tikina nežinąs.
Jis grįžo namo, į Klevečkynės kaimą. Tačiau karštais nusikaltimo pėdsakais skubantys kriminalistai netrukus pasibeldė į jo tėvų namų duris. Deja, penkiolikmetės krauju rankas susitepusio žudiko jie nesurado. “Buvau pasislėpęs”,- aiškino šešiolikmetis. Supratęs, kad tėvų namuose – nesaugu, jis išvyko į miestą. Su bendrininku nusprendė žūtbūt dingti iš Panevėžio – pasijuto užspeisti į kampą. V.Fetingis turi dvi vyresnes mieste gyvenančias seseris. Pas vieną jų ir užsuko. Tačiau sesuo jau buvo girdėjusi apie kraupų nusikaltimą ir apie tai, kad policija lankėsi Klevečkynės kaime. “Ji prašė, kad eičiau pasiduoti policininkams, nes anksčiau ar vėliau mane suras”,- sakė žudikas. Jis neslėpė – suvokė, kad užmušė žmogų ir išsigando to, ką padarė. Tačiau baimė patekti į teisėsaugininkų rankas buvo stipresnė už prasidėjusias pagirias ir pasąmonėje kirbantį kaltės jausmą.
Tą naktį egzekucijos dalyviai praleido miške. Prie savo aukos jie nebegrįžo – patraukė į šalia Daukniūnų esantį mišką. “Sėdėjome ir šildėmės susikūrę laužą. Valgyti pirkome už parduotą telefoną gautus pinigus”,- sakė V.Fetingis.
Jaunuoliai, kurie buvo sulaikyti kai bandė išvežti nusikaltėlius iš miesto ir įtariami nusikaltimo slėpimu, anot jaunojo žudiko, kraupios tiesos nežinojo. “Mes jiems nieko nepasakojome, tik paprašėme išvežti iš miesto”,- tikino šešiolikmetis. Su kitu egzekucijos dalyviu – Mariumi V.Fetingis pažįstamas jau seniai – draugauja 5 ar 6 metus ir žino, kad draugas teistas už vagystę.
V.Fetingis su teisėsauga susidūrė pirmą sykį, tačiau išžaginimas ir žiaurus paauglės nužudymas – kalinio duonos dar neragavusio šešiolikmečio biografijoje atvertė naują, nekaltos mergaitės krauju pradėtą rašyti lapą.
“Brolis nežudė”
M.Razmos prie Apylinkės teismo lūkuriavo vyresnis brolis. Žmogžudystės bendrininko šeima, pasak jaunuolio, – nieko nesiskirianti nuo kitų – tėvas, motina ir trys jų sūnūs. Vaikinas neslėpė, kad šeima šokiruota tokio septyniolikmečio poelgio ir teigė įsivaizduojąs, ką dabar turi ištverti nukankintos mergaitės artimieji. Jis patvirtino, kad brolis draugavo su Agnės bendraklase, tačiau apie iš devintokės paimtą telefoną teigė nieko nežinojęs. “Brolis man pasakė: “Aš jos nežudžiau”. Tikiu, kad taip ir buvo. Marius niekada nebuvo agresyvus”,- gynė egzekucijos dalyvį giminaitis. Policininkų apsuptas M.Razma suko akis į šalį ir su žiniasklaida bendrauti atsisakė.
Gyvybę penkiolikmetei atėmęs V.Fetingis ir jo draugužis niekur nedirba ir nesimoko. Tiesa, V.Fetingis žurnalistams aiškino, jog mokosi Gabijos pagrindinėje mokykloje. “Jau nebesimoko”,- “Sekundei” tvirtino šios mokyklos direktorė Vilija Sinickienė. Apie buvusį mokinį ji nieko negalėjo pasakyti.
Ieško atsakymų
Vakar 14 val. A.Grigaliūnaitė buvo palydėta į paskutinę savo kelionę. Taip sutapo, kad mergaitė amžinojo poilsio atgulė Visų šventųjų dieną. Atsisveikinti su penkiolikmete susirinko didžiulis būrys ją pažinojusiųjų – ašarą prie žvėriškai nukankintos paauglės karsto braukė jos artimieji, pedagogai, klasės draugai.
Jos tėvas matematikos mokytojas Alvidas Grigaliūnas
žurnalistams pasakojo, jog nesulaukę dukros jie iš karto suprato – kažkas
atsitiko, mat mergaitė visuomet grįždavo laiku. Dukra nebeatsiliepė mobiliuoju telefonu, o vėliau jis buvo išjungtas. Iš Agnės bendraklasių sužinoję, kad paauglė dukra po pamokų išėjo su drauge, išskubėjo į jos namus. Devintokę jie sutiko autobusų stotelėje, išlipančią iš autobuso. Agnės visą penktadienio naktį ieškojusiam tėvui ramybės neduoda vienintelis klausimas – ar egzekucija – lemtingas atsitiktinumas, ar iš anksto suplanuota žmogžudystė. “Norėčiau sužinoti, kodėl sužvėrėjusių jaunuolių auka tapo mano duktė”,- sakė netekties skausmo palaužtas A.Grigaliūnas.
Rasa Šošič
Tel. 511223, rasa@sekunde.com
