Silicio slėnio burtininkas.
Kai rugpjūčio 24 dieną ilgametis bendrovės „Apple“ vadovas ir įkūrėjas Stevenas Jobsas pranešė pasitraukiantis iš jos vykdomojo direktoriaus pareigų, visas pasaulis suskubo analizuoti jo pasiekimus. Ne veltui. Šiandien S. Jobso nebėra, tačiau jo idėjos ir veiklos principai bus aktualūs ir ateityje.
Per pastaruosius dvejus metus „Apple“ sugebėjo rekordiškai gerinti savo veiklos rezultatus, jos prekės ženklo vertė didėjo labiausiai, o šių metų vasarą ji trumpam buvo tapusi didžiausią vertę turinčia biržoje kotiruojama bendrove. Nors jos gaminių naudos ir kainos santykis ne visada laikomas pagrįstu, daugybė žmonių visame pasaulyje nė kiek nesigraužia mokėdami už „Apple“ ženklą turinčius įrenginius gerokai brangiau.
S. Jobsas neabejotinai yra pagrindinis tokios „Apple“ sėkmės architektas. Tad IQ nusprendė atrinkti penkias charizmatiškojo vadovo citatas, kurios gali padėti geriau suprasti, kokia yra „Apple“ sėkmės priežastis, ir galbūt šio to pasimokyti. Nors S. Jobsas vadinamas Silicio slėnio burtininku, vargu ar jis turi tokių magiškų galių. Pastarąsias atstojo atsidavimas darbui, gebėjimas tinkamai pasirinkti ir nesitaikstymas su vidutiniškais rezultatais.
„Jeigu jūs esate dailidė, kuris gamina gražią komodą, tai jos galinėje dalyje nenaudosite faneros, net jei ši dalis visada bus priglausta prie sienos ir niekas jos nematys. Jūs visada žinosite, kad ji ten, todėl vietoj to greičiausiai panaudosite gražų medienos gabalą. Kad ramiai miegotumėte naktį, tai, kas susiję estetika ir kokybe, turi būti įgyvendinta nuo pradžių iki galo.“ (1985 m. vasario 1 d.)
Pirma tezė: perfekcionizmo siekis. Atrodytų, tai taip elementaru – pasaulyje, kuriame dėl vartotojo dėmesio ir jo pinigų tenka konkuruoti su dar bent trimis bendrovėmis, stenkis išsiskirti klientų aptarnavimu, produktų kokybe, rinkodara. Bet pasakyti yra sunkiau negu padaryti, nes kitu atveju nepatenkintų klientų, vidutiniškų produktų ar neskoningų rinkodaros kampanijų būtų mažiau.
„Apple“ garsėja tuo, kad gamina kokybiškus ir patikimai veikiančius elektronikos įrenginius. Aišku, tai turi savo kainą, mat kiekvieno įrenginio kūrimui ir bandymams ji skiria daug laiko ir resursų. Dėl to jos produktų gama gerokai siauresnė, o atnaujinimo ciklas lėtesnis. Pavyzdžiui, „Apple“ atnaujintą telefono modelį pristato kartą per metus, taivaniečių HTC per tą patį laikotarpį sugeba išleisti keliolika naujų telefonų modelių. Tiesa, nepanašu, kad tokios lėtos apsukos keltų „Apple“ kokių nors rūpesčių, o pirkėjai už tai sutinka pakloti kur kas didesnę pinigų sumą. Nors kompiuterių gamintoja HP ne vienus metus užima didžiausią rinkos dalį pasaulyje pagal parduotus kompiuterius, šios veiklos pelningumo rodiklis sudaro vos 5,7 proc. „Apple“ užima nežymią rinkos dalį, tačiau jos pelningumo rodiklis iš kompiuterio pardavimo sudaro 23,5 proc. S. Jobsas dar prieš kelis dešimtmečius bandė pasakyti, kad nesvarbu, ką darytum, turi stengtis tai daryti tobulai ir dėmesį skirti net mažiausioms smulkmenoms.
„Tai viena mano mantrų – koncentracija ir paprastumas Paprasti dalykai gali būti sunkesni negu sudėtingesni: turi pakankamai sunkiai dirbti, kad išgrynintum savo mąstymą ir jis taptų paprastas. Galų gale tai atsiperka, nes kai tai pasieki, gali kalnus nuversti.“ (1998 m. gegužės 25 d.)
Antra tezė: paprastumas. Intuityvus ir paprastas valdymas – vienas „Apple“ produktų išskirtinumų. Kai kurie IT srities profesionalai linkę kritikuoti bendrovės įrenginius dėl per daug ribotų derinimo ir pritaikymo individualiems poreikiams galimybių. Tačiau rinka parodė, kad daugelis žmonių linkę rinktis paprasčiau valdomus įrenginius, dėl kurių konfigūravimo nereikia per daug sukti galvos. Planšetinius kompiuterius prieš dešimtmetį pirmoji pristatė „Microsoft“, tačiau įsitvirtinti tarp paprastų vartotojų jie taip ir nesugebėjo. Viena priežasčių buvo ta, kad į planšetinius kompiuterius buvo tiesiog perkelta „Windows“ operacinė sistema. Kadangi jos grafinė sąsaja liko nė kiek nepakitusi, spaudyti nedidelius mygtukus ir bandyti nepasimesti išplėstiniuose meniu buvo sudėtinga ir nepatogu. „Apple“ savo planšetiniuose kompiuteriuose įgyvendino gerokai paprastesnę ir patogesnę valdymo sąsają. Nepaisant to, sukurti tokią sąsają „Apple“ prireikė daugiau laiko ir pastangų negu „Microsoft“, kuri ją paprasčiausiai perkėlė iš vieno įrenginio į kitą. Žvelgiant plačiau, įvairiose srityse paprastesni sprendimai dažniausiai yra efektyvesni ir pigesni. Daugelis labiausiai prigijusių išradimų išsiskiria tuo, kad yra genialūs savo paprastumu. Tačiau, kaip pastebėjo S. Jobsas, rasti tiesiausią kelią į problemos sprendimą nėra taip lengva ir tai pareikalauja nemažai pastangų. Vis dėlto tokias sprendimo paieškas galima vadinti tikruoju inovatyvumu.
„Dizainas yra juokingas žodis. Kai kurie žmonės mano, kad dizainas reiškia, kaip kažkas atrodo. Tačiau iš tiesų, jei pradėsi į tai gilintis, jis reiškia, kaip tai veikia. „Mac“ kompiuterių dizainas nebuvo susijęs vien tik su jų išvaizda, nors tai buvo jo dalis. Pirmiausia, tai buvo jų veikimo principas. Kad sukurtum kažką iš tiesų išskirtinio, turi tai suprasti. Turi visiškai aiškiai suvokti, apie ką visa tai.“ (1996 m. vasaris)
Trečia tezė: geras dizainas. Ypač pastaraisiais metais „Apple“ kritikuojama dėl to, kad pardavinėja tik įtikinamai įpakuotus gražius žaisliukus. Jeigu tai būtų tiesa, konkurentų, gebančių prilygti „Apple“, būtų gerokai daugiau negu dabar. Šios bendrovės planšetinis kompiuteris „iPad“ buvo pristatytas prieš pusantrų metų, per šį laikotarpį visame pasaulyje parduota apie 30 mln. šio kompiuterio vienetų. Daugybė bendrovių suskubo sekti „Apple“ žingsniais, kai kurie Azijos gamintojai savo įrenginių estetika bandė nenusileisti, o gal ir pranokti pastarąją, tačiau niekam panašių rezultatų pasiekti iki šiol nepavyko. Vienintelė „Samsung“ gali pasigirti iki šiol pardavusi kelis milijonus savo planšetinių kompiuterių. Daugeliui kitų gamintojų iki šiol nepavyko įveikti milijono kartelės.
Ko daugelis gamintojų ir bendrovės kritikų nesugeba ar nenori suprasti, yra tai, kad už daugelio „Apple“ produktų slypi puikiai išplėtota programinės įrangos ir paslaugų ekosistema. Šiandien pati „Apple“ ir jos partneriai siūlo galybę programų ir kito turinio, o jos ekosistemai pritaikyti įrenginiai yra tik priemonė tam pasiekti. Kaip ir anksčiau, taip ir šiandien, žmonės renkasi turinį ir daikto funkciją. Jeigu pagrindinė daikto vertybė bus jo išorės grožis, vargu ar jis sulauks daug pasisekimo. Nebent tai bus meno kūrinys. Dėmesį patraukianti pakuotė, pavidalas ar išorė yra gera pradžia, tačiau galop svarbiausia lieka tai, kas yra viduje.
„Reikia pasakyti ne 1 000 dalykų, kad būtume tikri, jog nesame klaidingame kelyje ar bandome daryti per daug dalykų vienu metu. Mes visada galvojame apie naujas rinkas, į kurias galėtume įeiti, tačiau tik sakydami „ne“ galime dėmesį sutelkti į dalykus, kurie turi didžiausią svarbą.“ (2004 m. spalio 12 d.)
Ketvirta tezė: reikia sakyti „ne“. Kai S. Jobsas 1997-aisiais grįžo gelbėti skęstančios „Apple“, joje plėtotų projektų skaičius siekė 350. Vienas pirmųjų dalykų, kurių ėmėsi S. Jobsas, buvo sumažinti juos iki praktiškai vienaženklio skaičiaus. Suprantama, kad, bandydama aprėpti kuo daugiau sričių, bendrovė prarado orientaciją. Tačiau tai suprasti ir stačia galva nepulti į patraukliai atrodančią sritį nėra taip paprasta. Ne vieną pavyzdį, kai nauja sritimi ir greitu pelnu susiviliojusi bendrovė gerokai nudega, galima rasti ir Lietuvoje. S. Jobsas taip pat ne kartą yra minėjęs, kad jo vadovaujama bendrovė nedaro daugelio dalykų, nes paprasčiausiai visko daryti gerai nesugebėtų. Vietoj to jos darbuotojų dėmesys ir pastangos sutelktos į vos kelis produktus ar paslaugas, kuriomis jie siekia būti neprilygstami. Gebėjimas pasakyti „ne“ antraeiliams dalykams ar atsisakyti pelningomis atrodančių pagundų yra sudedamoji sėkmingos veiklos dalis. Tačiau tai tik pusė istorijos. Ne ką mažiau svarbu yra pasakyti „taip“ tinkamoje vietoje ir tinkamu metu. Teigiama, kad „Apple“ inžinieriai S. Jobsui planšetinio kompiuterio idėją pateikė dar 2004–2005 m., tačiau tada jis ištarė „ne“ ir dėmesį nukreipė išmaniajam telefonui kurti. Ir greičiausiai jis pasielgė teisingai, nes tuo laiku „Apple“ nebuvo išplėtojusi reikalingos ekosistemos su paslaugų ir programų visuma. Gebėjimas pasakyti „taip“ arba „ne“ tinkamu metu ir tinkamoje vietoje vadinamas intuicija. O pastarosios S. Jobsui tikrai netrūko.
„Inovacija visiškai nesusijusi su tuo, kiek dolerių skiri tyrimams. Kai „Apple“ sukūrė „Mac“ kompiuterį, IBM tyrimams tuo metu išleisdavo šimtus kartų daugiau. Todėl tai nesusiję su pinigais. Tai susiję su tau dirbančiais žmonėmis, su tuo, kaip tu jiems vadovauji ir kiek pats orientuojiesi tame, ką darai.“ (1998 m. lapkričio 8 d.)
Penkta tezė: komanda. Nors per visų populiarių bendrovės įrenginių pristatymus į sceną lipdavo pats S. Jobsas, jis visada teigė, kad jie yra daugybės talentingų žmonių darbo rezultatas. Kai 1997-aisiais S. Jobsas grįžo į „Apple“, daugelis manė, kad bendrovė yra pasmerkta, nes jos veiklos rezultatai katastrofiškai blogėjo, jai nesisekė rinkos nustebinti jokia inovacija. Tačiau S. Jobsas matė tai, ko nepastebėdavo kiti: bendrovė vis dar turėjo pagrindinį savo pranašumą – gerus specialistus. Jiems tik trūko tinkamos krypties. Kaip minėta anksčiau, perėmęs bendrovės vairą į savo rankas S. Jobsas smarkiai sumažino projektų skaičių. Viename pirmųjų susitikimų su darbuotojais jis pasakė, kad „Apple“ tikslas nėra aplenkti gerokai sėkmingiau veiklą vykdžiusią pagrindinę konkurentę „Microsoft“. Anot jo, bendrovė privalėjo rasti inovatyvių būdų, kaip įveikti susidariusią padėtį, ir tai reiškė ne desperatiškus bandymus išsikovoti rinkos dalį itin konkurencingoje asmeninių kompiuterių srityje, o naujų rinkos nišų paiešką. Dar vienas įdomus aspektas buvo tas, kad S. Jobsas niekada nesistengė įtikti rinkai ir dar pristatydamas pirmą „Mac“ kompiuterį teigė, kad jį pirmiausia kūrė sau. Tą patį galima pasakyti ir apie kitus bendrovės produktus, dėl kurių niekada nebuvo atliekamos vartotojų apklausos, sudarinėjamos focus grupės, rengiami vieši bandymai. Panašu, kad S. Jobsas visada tikėjo, jog geri produktai iš dalies patys yra pajėgūs paskleisti apie save žinias, formuoti poreikį ir kurti rinką.
Tekstas skelbtas žurnalo IQ spalio mėnesio (10) numeryje.
