Mažasis „airBaltic“ akcininkas, bet tikrasis jos šeimininkas B. Flickas sukūrė išsišakojusią su juo susijusių įmonių schemą, leidžiančią mažumos akcininkui ir su juo susijusiems asmenims nusemti faktiškai visą „airBaltic“ pelno grietinėlę.
Paanalizavus su BAS susijusių įmonių schemą ir pinigų srauto judėjimą tarp įmonių galima aiškiai išskirti kelias verslo atšakas, iš kurių pelnosi ne „airBaltic“, o tretieji asmenys. Pirmoji atšaka – turizmo industrija ir jai suteiktos paslaugos. Čia būtų galima paminėti pernai Vokietijoje įregistruotą kompaniją „OTA Online Traveling Agency GmbH“, kurios 90 proc. priklauso BAS, o likusieji 10 proc. – vokiečių verslininkui berlyniečiui Patrikui Bosui. Neoficialiomis žiniomis, ši įmonė susižėrė pelną iš stabiliausias skrydžių bendrovės pajamas garantuojančios sferos – bilietų pardavimo. Iš Latvijoje registruotų besipelniusių kompanijų būtų galima išskirti „Baltic Taxi“.
Antroji aviacijos verslui pelną nešanti sritis – profesionalios paslaugos. Ši sritis iš „airBaltic“ kontrolės išslydo per dvi įmones, kurių įkūrimo dalininkais buvo BAS – „North Hub Services“, per pusę priklausanti BAS ir savo laiku 150 mln. litų vertės keleivinio oro uosto statybos konkursą laimėjusiai turkų kompanijai „TAV Airports Holding“, ir BAS antrinę įmonę „North Hub“, kuri savo ruožtu yra įkūrusi visą virtinę kitų antrinių įmonių.
Trečioji sritis, į kurią nutekintos „airBaltic“ pelno galimybės, yra paslaugų pirkimas iš susijusių firmų. Bendrovei BAS naudingiausia buvusi pilotų nuoma iš Kipre registruotos kompanijos „Baltic Airlines Services“ Latvijos filialo, kurios direktorius yra 2009 m. B. Flicką BAS valdyboje pakeitęs Alnis Vytuolas. Į Kipre registruotos įmonės akcininkų sąrašus neverta gilintis, nes daugumą sudaro „airBaltic“ pilotai, kuriems, be darbo sutarties, reikėjo pasirašyti sutartį dėl šios įmonės akcijų įsigijimo.
Reikia pabrėžti, kad BAS yra viena bendrovių, kurią tikrina ir dėl vadinamosios „oligarchų bylos“.
Priklausomai nuo piloto profesinės kvalifikacijos, jam priklausančių akcijų skaičius svyruoja tarp 32 ir 60 akcijų, už jas kas mėnesį mokami „dividendai“ taip ciniškai apeinant mokesčius, kuriuos įmonei reikėtų mokėti už darbuotojus. Šį faktą įrodo Latvijos žurnalo IR žinion patekusios sutartys. Pasak kompetentingų šaltinių, tikrieji įmonės savininkai galėjo pasipelnyti „airBaltic“ sąskaita, nes suma, kurią aviakompanija sumokėjo „kipriečiams“, gerokai viršija į pilotų sąskaitas realiai pervestas sumas.
Kita „paslaugas“ teikianti firma yra FLS, iki gegužės mėn. visiškai priklausiusi BAS, o vėliau parduota bendrovei „Baltic Terminal“. Dabar buhalterines paslaugas teikiančioje firmoje parašo teisę turi kažkoks Urugvajaus pilietis, liudija „Lursoft“ duomenys.
Vyriausybės abejones didina ir tai, kad „airBaltic“ naudoti aštuoni nauji lėktuvai aviakompanijai faktiškai nepriklauso – jie gauti lizingu iš skrydžių versle gerai žinomos lėktuvų lizingo kompanijos „Nordic Aviation Capital“. „Latvijos Krājbanka“ įkeisti beveik visi „airBaltic“ aktyvai ir turtas.
Tai, kad B. Flickui gali tekti prisiimti atsakomybę už nacionalinės aviakompanijos faktinį apšvarinimą, rodo keli praėjusių mėnesių įvykiai. Susisiekimo ministerija (SM) Rygos miesto Centro rajono teismui įteikė pareiškimą, kuriame prašoma uždrausti B. Flickui atlikti veiksmus su „airBaltic“ aktyvais ir akcijomis, kad nebūtų pabloginta įmonės padėtis. Rugsėjo 14 d. pirmosios instancijos teismas šį pareiškimą atmetė, tačiau SM žada sprendimą apskųsti Rygos apygardos teismui.
Be dėmesio neliko ir SM pareiškimai generalinei prokuratūrai bei Kovos su korupcija biurui (KKB), kuriuose prašoma B. Flickui iškelti baudžiamąją bylą pagal šiuos punktus – dėl piktavališko pasinaudojimo įgaliojimais ir jų viršijimo, dėl aplaidumo vadovaujant kapitalo bendrovei, dėl buhalterinių pažeidimų ir galimo nuostolių padarymo. Generalinė prokuratūra žurnalą IR informavo, kad pareiškimai gauti ir perduoti KKB, kuris šiuo metu atlieka patikrinimą. Rašant šį straipsnį, baudžiamoji byla B. Flickui dar nebuvo iškelta.
Reikia pabrėžti, kad BAS yra viena bendrovių, kurią tikrina ir dėl vadinamosios „oligarchų bylos“. Kaip žurnalą IR informavo KKB, remiantis tyrimo metu gautais įrodymais manoma, jog BAS buvo viena tų kompanijų, per kurias „pareigūnai ir valdininkai gaudavę dividendus iš slapta priklausančių akcijų ir dalyvaudavę bendrovių valdyme“. Nei vyriausybės vadovas V. Dombrovskis, nei susisiekimo ministras Uldis Augulis nesiima prognozuoti, kiek laiko tęsis derybos dėl „airBaltic“ atgavimo ir pinigų investavimo. Visų pirma todėl, kad vyriausybė turi parengusi ir kitą scenarijų – valstybei priklausančių akcijų pardavimą arba naujos skrydžių bendrovės sukūrimą.
Žinoma, per trumpą laiką naujos skrydžių bendrovės sąnaudos tikriausiai viršytų sumą, kurią reikia investuoti į „airBaltic“, be to, laiko atžvilgiu tai ilgiau trunkantis teisinis procesas, tačiau šis variantas visiškai neatmetamas, nes tai suteikia šansų Latvijai neprarasti nacionalinės skrydžių bendrovės, jei B. Flicko ir jo partnerių nesukalbamumas taps „airBaltic“ kracho priežastimi.
