Europos Komisija žada, kad bendra pelno mokesčio sistema sumažins verslui tenkančią administracinę naštą.
Verslas viliasi, kad Europos Komisija (EK) pasiūlyta bendrą ES veikiančių įmonių pelno mokesčio bazės skaičiavimo sistema „neapaugs“ papildomomis taisyklėmis ir padės konsoliduoti vienos grupės įmonių pelną bei nuostolius.
Bendra konsoliduotoji įmonių pelno mokesčio bazė (BKĮPMB) verslui turėtų gerokai sumažinti administracinę naštą – deklaruodamos savo apmokestinamas pajamas įmonės galės pasinaudoti „vieno langelio“ sistema ir konsoliduoti visoje ES gautą visą pelną bei patirtus nuostolius.
Komisijos skaičiavimais, kiekvienais metais BKĮPMB padės įmonėms visoje ES sutaupyti 700 mln. eurų dėl sumažėjusių administravimo išlaidų ir 1,3 mlrd. eurų – dėl konsolidacijos. Be to, iki 1 mlrd. eurų sutaupys įmonės, siekiančios plėsti veiklą už savo valstybės ribų. Taip ES rinka esą taps daug patrauklesnė užsienio investuotojams.
Už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas EK narys Algirdas Šemeta sakė, kad dėl pelno mokesčio bazės vykdyti veiklą ES bus lengviau, pigiau ir patogiau: „Taip pat atsivers keliai mažoms ir vidutinėms įmonėms, norinčioms plėtoti veiklą už vidaus rinkos ribų. Šiandienis pasiūlymas yra naudingas verslui ir ES konkurencingumui pasaulyje.“
Taisyklė viena, o išaiškinimų daug
Rimantas Perveneckas, „Aprangos“ grupės generalinis direktorius, pripažino, kad suvienodintos pelno mokesčio taisyklės būtų parankios keliose šalyse dirbančioms įmonėms. Verslui itin aktualu, kad visose ES šalyse sutartų leisti konsoliduoti skirtingose valstybėse dirbančių vienos grupės įmonių pelną. Šiuo metu Lietuvoje, skirtingai nei, pavyzdžiui, Estijoje negalima iš vienos grupės įmonės, uždirbusios pelną, padengti kitos grupės bendrovės patirtus nuostolius. Todėl šiuo požiūriu Estija yra kur kas patrauklesnė investuotojų akyse nei Lietuva.
Danguolė Pranckėnienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, vylėsi, kad suvienodinta pelno mokesčio bazė ir nustatytos bendros taisyklės „neapaugs“ papildomais nurodymais ir taip pat vienodai bus aiškinamos bei traktuojamos įvairiose ES šalyse.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos verslui ir šiuo metu itin daug problemų kyla dėl skirtingo tų pačių teisės aktų traktavimo. „Deja, Lietuvoje labai dažnai pasitaiko, kad vieno miesto mokesčių inspektorius tas pačias taisykles aiškina vienaip, o kito – kitaip. Jeigu tokios tradicijos išliks, verslui nebus lengviau dirbti net ir įteisinus vieningą pelno mokesčio bazę visoje ES“, – įsitikinusi D. Pranckėnienė.
Laisvosios rinkos institutas dar prieš trejus metus konstatavo, kad Lietuvoje „pelno mokesčio bazė yra skaičiuojamojo pobūdžio, t.y. neobjektyvi, jos apskaičiavimas yra itin painus ir sudėtingas, reglamentuojama gausa poįstatyminių aktų, išaiškinimų, nėra galimybės automatizuoti“.
Painiavos mažės?
EK pabrėžia, kad valstybės narės nepraras savo teisės savarankiškai nustatyti savo pelno mokesčio dydį. Vis dėlto kyla abejonių, ar Briuselio iniciatyva iš tiesų palengvins įmonių apmokestinimo naštą. Jau tapo įprasta, kad EK nustačius vieningas taisykles, dauguma šalių sugeba išsiderėti lengvatų, nuolaidų ir išimčių skirtingiems ūkio sektoriams ar smulkiajam ir vidutiniam verslui. Taigi siekis suvienodinti pelno mokesčių bazę taip ir gali likti tik Briuselio biurokratų segtuvuose.
EK pareigūnai akcentuoja, jog įmonių apmokestinimu susirūpinta būtent todėl, kad vis dar egzistuoja rimtų kliūčių bendrajai rinkai, stabdančių įmonių veiklą. Kad apskaičiuotų savo pelno mokesčio bazę, tarptautinės bendrovės turi vadovautis net 27 skirtingais taisyklių rinkiniais ir bendrauti su 27 skirtingomis mokesčių administracijomis. Be to, joms tenka įveikti be galo sudėtingą sistemą, kai reikia nustatyti, kaip turi būti apmokestinti grupės viduje sudaromi sandoriai (sandorių kainodara – angl. transfer pricing).
Iki šiol negalima vienoje valstybėje narėje patirtų nuostolių padengti kitoje valstybėje narėje gautu pelnu. Dėl to didesnės įmonės patiria labai didelių išlaidų ir susiduria su painiava, o mažesnės įmonės dažnai būna visiškai atgrasomos nuo plėtros ES.
Tvarka nebus privaloma
EK viliasi, kad minėtas problemas pavyks išspręsti BKĮPMB – siūloma įmonėms vadovautis vienu įmonės pelno mokesčių bazės apskaičiavimo taisyklių rinkiniu ir teikti vieną konsoliduotą visoje ES vykdomos veiklos pelno mokesčio deklaraciją vienai administracijai. Tuomet, remiantis šia viena pelno mokesčio deklaracija, pagal specialią formulę įmonės pelno mokesčio bazė būtų padalyta tarp valstybių narių, kuriose įmonė veikia.
Formulė sudaryta, atsižvelgiant į tris veiksnius: turtą, darbą ir pardavimą. Paskirsčius pelno mokesčio bazę, valstybės narės galės apmokestinti joms tenkančią dalį pagal savo pelno mokesčio tarifą.
Pasigirdo nuogąstavimų, kad bazės sukūrimas tėra tik pirmas žingsnis, siekiant visoms ES narėms nustatyti vieningą pelno mokesčio tarifą. Dėl jo spaudimą jau buvo patyrusi Airija, kuri taiko mažiausią ES – 12,5 proc. tarifą. Daugiau kaip dukart didesnį pelno mokestį yra nustačiusi Didžioji Britanija, Italija, Švedija. Vis dėlto EK pakartojo, kad taikant BKĮPMB, valstybės narės ir toliau galės nustatyti tokį pelno mokesčio tarifą, koks joms atrodo tinkamas, nes „tai jų nacionalinė prerogatyva“.
Be to, įmonėms BKĮPMB bus neprivaloma. Vadinasi, kad tos įmonės, kurios manys, kad suderintoji ES sistema joms galėtų būti naudinga, galės ją rinktis, o kitos galės ir toliau dirbti pagal nacionalines sistemas.
Bendrai pelno mokesčio bazei dar turės pritarti visa EK, o vėliau – Europos Parlamentas.
