Valstybei priklausančius gamtos išteklius pardavinėję ir daugiau nei milijoną litų pajamų gavę smėlėto grunto karjerų savininkai pateko į finansinius nusikaltimus tiriančių pareigūnų akiratį. Nešlovės neišvengs ir viena iš didžiausių šalies statybos bendrovių Panevėžio statybos trestas, sumanęs taupyti lėšas ir pirkti gruntą iš nelegaliai rajone veikiančių karjerų. Pasipelnyti norėję savininkai gali dvejiems metams netekti laisvės, o Panevėžio statybos trestas veikiausiai atsipirks tik negarbės bausme, nes už neteisėtą gamtos išteklių prekybą atsakomybę privalo prisiimti pardavėjas.
Atsipirks negarbe
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Panevėžio apskrities skyriuje atliekami du ikiteisminiai tyrimai dėl dviejų nelegaliai Panevėžio rajone veikusių smėlėto grunto karjerų.
Iš nelegalių karjerų buvo išvežta beveik 8 tūkstančiai savivarčių, gauta per milijoną litų pajamų, o į valstybės biudžetą nesumokėta daugiau nei 50 tūkstančių litų mokesčių. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla).
Nelegalių karjerų savininkų veiklą stebėję FNTT Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai atskleidė, kad didžioji dalis neteisėtai išgautų gamtos išteklių tiesiogiai ar per tarpininkus buvo išvežama akcinei bendrovei Panevėžio statybos trestui ir Panevėžyje darbus atliekančiai Kauno statybos bendrovei, tiekiama į kitus objektus, parduodama įvairiems fiziniams asmenims. Apie parduodamą smėlį, ˛vyrą, juod˛emį ir gruntą buvo skelbiama Panevėžio dienraščiuose.
Gruntu prekiavo
Vienas iš nelegalių karjerų yra Miežiškių seniūnijos Trumpragio kaime. Jo savininkas Alfonsas Urbonas dar 2003 metais gavo leidimą ˛emės darbams vykdyti – išsikasti 0,48 ha dydžio kūdrą.
Leidime buvo nurodyta kad 170 tūkst. kubinių metrų iškasto grunto savininkas turėjo panaudoti lauko keliams tvarkyti. Paaiškėjo, kad A.Urbonas to nedarė, o iškastu gruntu prekiavo.
FNTT Panevėžio apskrities skyriaus pareigūnai surinko duomenų, kad tvenkinio kasimas buvo tik dingstis norint neteisėtai pardavinėti gamtos išteklius. Tai patvirtina ir faktas, kad su viena Panevėžio miesto bendrove buvo sudaryta sutartis, pagal kurią bendrovė turėjo iškasti tvenkinį, o A.Urbonas parduoti gruntą, kurį bendrovė pati turėjo išsikasti ir išsivežti. Sutartyje numatytas ir tvenkinio kasimo laikas – penkeri metai.
Tyrimo metu išsiaiškinta, kad Trumpragio kaime kasama kūdra neatitinka projekte nurodytų matmenų bei kitų aplinkos apsaugos reikalavimų: projekte nurodytas kūdros plotas yra 0,48 ha, tačiau iškastas dvigubai didesnis, neišlaikyta kūdros konfigūracija ir šlaitų koeficientai, neišsaugotas augalinis dirvožemio sluoksnis, grunto iškasta keturis kartus daugiau, nei nustatyta leidime.
Nustatyta, kad per 2006–2008 metus dviem bendrovėms buvo parduota 66681,58 kubinio metro grunto. Pirminiais skaičiavimais, už parduotus valstybinius gamtos išteklius iš šios kūdros gauta 871 062 litai pajamų, o valstybei nesumokėti mokesčiai sudaro beveik 20 tūkstančių litų.
Vadina nesusipratimu
Antrasis ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl Vadoklių seniūnijos Žvalgančių kaime iškastos 1350 kubinių metrų kūdros – priešgaisrinio rezervuaro ir grunto, panaudoto kelio sankasoms įrengti ir gamybiniam kiemui paaukštinti.
Plačiau skaitykite 2008 m. liepos 18 d. „Sekundėje“.
Birutė KRONIENĖ
B.Kronienės nuotr. Iš šio Trumpragio kaime esančio karjero
iškastas gruntas savininkui atnešė did˛iules pajamas, bet u˛traukė pareigūnų
nemalonę.
