Jei parduodi ne pirmo būtinumo prekę, turi įtikinti pirkėją, kad jos jam iš tiesų reikia. Jei pardavinėji bunkerius, turi įtikinti pirkėją, kad artimiausiu metu ištiks pasaulio pabaiga ar bent jau kokia nors katastrofa.
1938 metų spalio 30 dieną būtų buvę galima neblogai uždirbti, Niujorko gatvėse pardavinėjant kokias nors priemones, apsaugančias nuo marsiečių. Nesvarbu, kokias – svarbiausia, kad pirkėjai tikėtų, jog tos priemonės veiksmingos. O įtikinti neturėjo būti sunku: tuo metu nemažai žmonių jau buvo supanikavę, jog Žemę puola marsiečiai.
Minėtą dieną radijo stotis CBS transliavo vaidinimą „Pasaulių karai“. Jo formatas skyrėsi nuo vėliau įprastu tapusio radijo teatro. Helovino proga parengta istorija buvo pateikta formatu, panašiu į radijo naujienas. Todėl nemažai klausytojų, įsijungusių programą ne nuo pradžių, pagalvojo, kad pasakojimas apie Žemę puolančius marsiečius yra pranešimas apie tikrus įvykius.
Tąkart niekas labai didelės komercinės naudos iš šio nesusipratimo neturėjo. Na, gal išskyrus laidos autorių Orsoną Wellesą, kuriam „marsiečių skandalas“ padėjo išpopuliarėti.
Jeigu kažkas panašaus nutiktų dabar, rinkoje tuoj pat pasirodytų slėptuvių nuo marsiečių, ginklų, pritaikytų nukauti ateivius bei automatinių vertėjų į ateivių kalbą. Nereikėtų nė žinios apie jau išsilaipinusius ateivius – pakaktų, kad žmonės patikėtų, jog tai gali atsitikti kada nors artimiausiu metu.
Būtent iš to uždirbinėjama šiandien: jeigu dalis žmonių tiki, kad jiems dar esant gyviems planetoje įvyks karas arba gamtinė katastrofa, galima pasiūlyti jiems bunkerį, kuris galbūt apsaugotų nuo tokių nelaimių. Gandai apie pasaulio pabaigą tik išplečia potencialių pirkėjų ratą. Prie to prisideda (tiesa, nesąmoningai) ir tokie solidūs informacijos kanalai kaip „National Geographic“, rodantys laidų ciklus apie tai, kokia iš tiesų galėtų būti pasaulio pabaiga Žemėje.
Pavyzdžiui, „Deep Earth Bunker“ JAV yra pardavusi daugiau nei 1,4 tūkst. bunkerių, kurių kaina – nuo 50 tūkst. iki 10 mln. JAV dolerių. O ji – toli gražu ne vienintelė šiame versle. „Businessweek“ cituoja Mathew Grossą, knygos „Paskutinis mitas: ką apokaliptinio mąstymo augimas mums sako apie Ameriką“ (The Last Myth: What the Rise of Apocalyptic Thinking Tells Us About America) autorius, teigia, kad vien JAV yra 3 mln. žmonių, kurie vienaip ar kitaip ruošiasi (ar jau yra pasiruošę) jei ne pasaulio pabaigai, tai dideliems sukrėtimams.
Paprastai tokių laukiamų sukrėtimų priežastys – gana žemiškos: radikali klimato kaita, gili ekonomikos krizė, masiniai neramumai ir panašiai. Tačiau pasitaiko besiruošiančiųjų ir kur kas mistiškesniems įvykiams.
Nuo pokštų iki verslo
JAV ir kitose šalyse pranašaujamos pasaulio pabaigos suteikia progą pasireikšti ir pokštininkams. Po eilinės prognozės po internetą pasklisdavo nuotraukos žmonių (tiksliau, jų drabužių ir kitų daiktų), kurie buvo „paimti į dangų“. Nuotraukose matyti drabužiai, išdėlioti parke ant suoliuko taip, tarsi jų savininkas ką tik būtų vilkėjęs jais ir skubiai buvo paimtas į dangų. Savaime suprantama, danguje drabužiai nereikalingi. Šalia drabužių likęs sumuštinis ar termosas su arbata.
Tada juokauta, kad artėjant pasaulio pabaigai bent vienas lėktuvo pilotas turi būti ateistas – tam atvejui, kad nutupdytų lėktuvą, jei religingasis kolega būtų paimtas į dangų. Mat ateistai į dangų nebūtų imami.
Tokie pokštai apie ateistus vos nevirto verslu. Tiesa, vėliau visas verslas palaikytas pokštu. „Eternal Earth-Bound Pets“ bendrovė 2010 metais pasiūlė religingiems amerikiečiams paslaugą: pasirūpinti naminiais gyvūnėliais, kai jų savininkai bus paimti į dangų. Tą padarytų su įmone bendradarbiaujantys „sertifikuoti ateistai“. Šį pasiūlymą už gryną pinigą priėmė ir rimtos žiniasklaidos priemonės, kurios verslininkų pasiūlymą pateikė su iškalbinga statistika: nuo 20 iki 40 milijonų amerikiečių tiki, kad jiems gyviems esant įvyks ėmimas į dangų.
Naminiai gyvūnėliai neturi sielos, taigi jie į dangų su savo šeimininkais keliauti negalės. Negi religingas amerikietis savo augintinį paliks be priežiūros? „Eternal Earth-Bound Pets“ pasiūlė pagalbą: už 135 JAV dolerius bendrovė žadėjo 10 metų laikotarpiu pasirūpinti augintiniu tuo atveju, jei šeimininkas iškeliaus į dangų.
Tiesa, 2012 metais įmonės savininkas Bartas Centre‘as paskelbė, kad visa tai buvo nerimta. Esą jis nė neketino teikti šių paslaugų. Tačiau jis prisipažino po to, kai „Eternal Earth-Bound Pets“ bendrove pradėjo domėtis draudimo rinkos prižiūrėtojai, mat jos siūlytos paslaugos turėjo draudimo paslaugų požymių.
