Pripažino kaltu
Panevėžio apylinkės teisme nuosprendį išgirdo automobiliu mokytoją partrenkęs ir mirtinai ją sužalojęs panevėžietis Edvardas Ripokas. Nors trisdešimt aštuonerių vyriškis ir buvo pripažintas kaltu, iš teismo salės išėjo laisvas – trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo atidėta metams ir devyniems mėnesiams.
Eismo įvykio kaltininkas, teismo sprendimu, negalės iš namų išvykti ilgiau nei septynioms paroms, privalės 600 litų sumokėti nukentėjusiųjų advokatui, atlyginti teismo išlaidas. Valstybinei ligonių kasai 2082 litų žalą kompensuos draudimo bendrovė „Reso Europa“.
E.Ripoką teismas pripažino kaltu dėl pernai vasario 7 dienos eismo įvykio. Per jį buvo mirtinai sužalota pėsčiųjų perėja einanti šešiasdešimt vienerių metų Suaugusiųjų mokymo centro mokytoja Aleksandra Kazakevičiūtė. Savo kaltę pripažino ir E.Ripokas. Tai buvo ne vienintelė lengvinanti aplinkybė: vyriškis dėl įvykio gailėjosi, buvo teisiamas pirmą kartą, apibūdintas patenkinamai, dirba, turi mažamečių vaikų.
Tikėjosi realios bausmės
„Sekundės“ kalbintas A.Kazakevičiūtės pusbrolis Jonas Juodis nuosprendžio apskųsti neketina, tačiau teigė, kad už tokius nusikaltimus skiriamos bausmės per švelnios. Su pusbroliu Jonu Kazakevičiumi nukentėjusiosios pusėje teisme dalyvavęs vyriškis teigė E.Ripoką suprantantis – tai jam bus skaudi gyvenimo pamoka, visąlaik reikės nešioti kaltės akmenį – žmogus gali klysti ir turi galimybę savo klaidas ištaisyti.
„Tačiau jeigu tokios sunkios klaidų pasekmės, tikėjomės, kad gaus realią bausmę. Paaiškinimo „netyčia“ negali būti – jeigu sėdi prie vairo, atsakai už visus tavo kelyje pasitaikančius žmones“, – teigė J.Juodis.
Pasak mirusiosios pusbrolio, skaudžiausia buvo, kad eismo įvykio kaltininkas iš pradžių kaltę neigė ir skelbė, kad moteris ėjusi ne per pėsčiųjų perėją, todėl pati kalta. Artimuosius šokiravo ir tokie kaltinimai, pasirodę spaudoje. Tą patį E.Ripokas esą tvirtino ir per mokytojos laidotuves. „Sekundei“ J.Juodis pasakojo, kad prieš išnešant karstą atėjęs kaltininkas išsigynė, neatsiprašė, todėl visi susirinkusieji į laidotuves prisiekė rasti teisybę. Anot J.Juodžio, vėliau, liudininkų ir įrodymų priremtas, E.Ripokas prisipažino ir atsiprašė, tačiau, vyriškio manymu, tai buvo nenuoširdus gailestis – kaltinamasis žinojo, kad tai teisme taps lengvinančia aplinkybe. „Galėjo žmogus prisipažinti, o jis pasinaudojo teismine praktika“, – apgailestavo J.Juodis.
Siekė teisybės
Toks kaltininko elgesys pusbrolius paskatino ieškoti teisybės. Vyriškis pasakojo, kad byla tęsėsi ilgai – buvo paskirtos dvi ekspertizės, surasti liudininkai, ne kartą siųsti įvairūs prašymai į prokuratūrą, kol įvykis buvo ištirtas ir kiek įmanoma objektyviai pateiktas. Pasak J.Juodžio, tik didelėmis pastangomis ir kantrybe tiesa vis dėlto nugalėjo. Jei ne artimųjų rūpinimasis, niekas nebūtų varginęsis įrodyti, kad A.Kazakevičiūtė ėjo per perėją ir avarinės situacijos nesukėlė.
„Maniau – padaromas nusikaltimas, atitinkamos instancijos tiria ir pateikia ataskaitas, informuoja, tačiau su tuo susidūręs supratau – viskas vyksta visiškai kitaip“, – stebėjosi J.Juodis. Patys ieškoję liudininkų, aktyviai dalyvavę tyrime pusbroliai dėkingi nepabijojusiems atsiliepti įvykį mačiusiems žmonėms, tyrėjui už objektyvumą ir kitiems padėjusiesiems.
„Mes keršto nenorėjome: siekėme teisybės, todėl susitaikyti ir už tai gauti piniginę kompensaciją nesutikome – kaip būtume kitiems į akis pažiūrėję“, – „Sekundei“ teigė J.Juodis.
Pėsčiosios nepastebėjo
„Sekundė“ jau rašė, kad E.Ripokas į teisiamųjų suolą sėdo už 2006 metų vasario 7-ąją 20.20 val. Nemuno ir Dainavos gatvių sankryžoje padarytą avariją. Tą vakarą važiuodamas automobiliu „Renault 21“ nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleido A.Kazakevičiūtės. E.Ripokas, pamatęs, kad priekyje važiuojančios mašinos sustojo, persirikiavo į kitą eismo juostą ir nepastebėjo kitų vairuotojų praleistos pėsčiosios.
Moteris buvo parblokšta – virš automobilio pakilusi ir kelis kartus apsivertusi ji nukrito apie dvylika metrų nuo perėjos. Avarijos kaltininko automobilis sustojo beveik už penkiasdešimties metrų nuo įvykio vietos. A.Kazakevičiūtė dėl stipraus kūno sumušimo, daugelio kaulų lūžių, kraujosruvų buvo perduota medikams, tačiau, kraujui išsiliejus į smegenis, apie 23.30 val. ligoninėje mirė.
Pedagogę pažinoję draugai ir artimieji ją apibūdino kaip itin šiltą, gerą ir atsakingą žmogų, nuoširdžiai atsidavusį darbui, mokiniams. Kartu dirbusios kolegės po nelaimės netikėjo, jog nuolat mokinius drausminusi A.Kazakevičiūtė galėjo pati nusižengti taisyklėms ir taip save pasmerkti mirčiai.
Justė BRIEDYTĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Mokytoją A.Kazakevičiūtę automobiliu
mirtinai sužalojęs E.Ripokas teisme atrodė sumišęs – nors iš pradžių kaltę
neigė, vėliau pripažino ir gailėjosi.
