Verslas – pagal gyvenimo būdą
Kuo galėtų užsiimti į pensiją išėjęs anglų kalbos specialistas?
Matyt, teikti korepetitoriaus paslaugas ir neblogai prisidurti prie pensijos.
Pernai pensinio amžiaus sulaukęs Paįstrio Juozo Zikaro
vidurinės mokyklos direktorius, anglų kalbos mokytojas 63 metų Vaclovas
Krikščiūnas sau irgi uždavė tokį klausimą, tačiau rado kitą atsakymą.
Pedagogas nusprendė imtis netradicinio Lietuvoje vynuoginių
sraigių auginimo verslo. Pernai jis savo sodyboje įrengė kelis voljerus, iš
Nacionalinės vynuoginių sraigių asociacijos įsigijo 3 tūkstančius sraigių,
vadinamąją motininę sraigių bandą, ir ėmė jas veisti.
Direktorius savo naująjį užsiėmimą vadina eksperimentu, kuris
galbūt išaugs į verslą.
„Mokausi, kaupiu žinias, patirtį. Noriu pasižiūrėti, kas iš to
išeis. Iš karto užsiveisti kelių hektarų sraigių ūkį per daug rizikinga“, –
paaiškino V.Krikščiūnas.
Mokyklos vadovas prieš pirkdamas sraiges apsvarstė keletą kitų
veiklos alternatyvų. Turėjo minčių auginti avis, tačiau, įvertinęs savo
galimybes ir norus, persigalvojo.
Mėgstantis keliauti, svečiuotis, mokytis V.Krikščiūnas nenorėjo
visą laiką sėdėti namuose, o laikant gyvulių tai neišvengiama.
„Išėjęs iš darbo namisėda neketinu tapti. Ilgai svarstęs
nusprendžiau, kad pagal gyvenimo būdą man labiausiai tiks sraigės“, – kalbėjo
pagal savo amžių jaunatviškas vyras.
Tiesa, V.Krikščiūnas kol kas negavo pasiūlymo užleisti mokyklos
vadovo kėdės jaunesniems. Šiais mokslo metais jis vėl stos prie netrukus 100
metų jubiliejų švęsiančios mokyklos vairo.
Direktoriui jo augintinės nė kiek netrukdys tiesioginiam
darbui. Sraigės nereikalauja didelės priežiūros, be to, nuo spalio, atšalus
orams, įsirausia į žemę, įminga iki pat pavasario vidurio ar dar ilgiau.
Pabunda, kai saulė jau dosniai dalija spindulius ir šilumą –
apie gegužę.
Didelių investicijų neprireikė
V.Krikščiūnas savo sodyboje sraigėms paskyrė maždaug tris arus
žemės. Voljerams įrengti prireikė kuolų, lentų, juodos polietileno plėvelės,
tinklo.
Iki voljerų nutiesė laistymo žarną, nes moliuskams būtina
palaistyti dirvą. Lietus jiems tinka, bet kai jo per daug – negerai.
Pasak pedagogo, pradinės investicijos buvo minimalios.
V.Krikščiūnas pradėjo gilintis į sraigių auginimo mokslą. Skaitė specialią
literatūrą, konsultavosi su patyrusiais sraigių augintojais.
Per metus vyras suprato, kad vienas geriausių mokytojų yra
asmeninė patirtis.
„Stebi ir matai, kokie teoriniai patarimai pasitvirtino, kokie
atkrito, ką galima patobulinti“, – „Sekundei“ pasakojo jis.
Voljeruose sraigės šliaužioja po žolę, gyvūnams sukurtos beveik
tokios pat sąlygos kaip ir laisvėje. Skirtumas tik tas, kad moliuskų judėjimo
plotą riboja voljerai ir jų nemerkia lietus.
Tiesa, judriausios sugeba pasprukti iš voljero ir nuklysta gana
toli. V.Krikščiūnas rytais apeina savo valdas, surenka bėgles ir grąžina į
aptvarus.
Pedagogas ateityje, kai dideles sraiges apgyvendins atskirai
nuo mažų, ketina specialiais dažais nudažyti aptvarų stulpus. Jie sulaiko
moliuskus nuo kelionės.
Sraigės būna aktyvios nuo gegužės iki spalio. Per tą laiką jos
sudeda kiaušinėlius. Juos deda saulėtose vietose, tačiau labai kaitrūs saulės
spinduliai išsiritusiems jaunikliams, kurie savo išvaizda primena lervas, gali
būti pražūtingi.
V.Krikščiūnas sraigių prieauglio saugumu pasirūpino uždengdamas
stogą, tačiau dalis moliuskų vis tiek žuvo.
Pedagogas svarsto, kad tai natūrali atranka. Be to, yra
sraigėms pavojingų kenkėjų – pelių, kurmių, paukščių ir kitokių gyvių.
Nugaišo ir dalis pirktinių sraigių – jos baigė savo misiją.
V.Krikščiūnas patikino, kad per tuos metus ūpas auginti sraiges
nenukrito. Pedagogas planuoja rudenį šiek tiek sraigių parduoti.
„Be abejo, turėdamas tiek mažai sraigių, verslo nepadarysi.
Tačiau, jeigu seksis, sraigių ūkį išplėsiu. Sūnus turi žemės“, – ateities
planais dalijosi pedagogas.
Apetitu nesiskundžia
V.Krikščiūnas sraiges šeria vieną kartą per dieną. Jos minta
kvietiniais miltais, pieno milteliais, šveičia sodo ir daržo gėrybes.
Rudenį, atšalus orams, sraigės įsiraus į žemę miegoti ir
nereikalaus jokios priežiūros iki pat vėlyvo pavasario.
Direktoriaus augintinės sėkmingai peržiemojo ir praėjusią ypač
šaltą žiemą. Voljerai buvo užpustyti vos ne iki viršaus, tačiau pavasarį sraigės
išlindo iš savo landų lyg niekur nieko.
V.Krikščiūnas skaitė, kad šiems moliuskams pavojinga yra didesnė kaip 40
laipsnių šalčio temperatūra.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugpjūčio 26 d. „Sekundėje“.
Inga SMALSKIENĖ
A. Repšio nuotr. Mokinys. Sraiges pradėjęs
auginti V.Krikščiūnas sako turįs dar daug ko išmokti.
