Vakar Panevėžyje vyko Lietuvos švietimo darbuotojų
profesinės sąjungos (LŠDPS) Panevėžio apskrities konferencija “Mokytojas tarp stringančių švietimo reformos girnų”.
Jos dalyviai skaitė pranešimus temomis “Darbo krūvis ir atlygis reformuotoje mokykloje”, “Ikimokyklinių įstaigų pedagogams – saugus ir gerai mokamas darbas”, “Specialiojo ugdymo mokytojų problemos”, “Bendrojo lavinimo mokyklų švietimo darbuotojų atlyginimai” ir kt.
Konferencijos dalyviai pripažino, kad švietimas turėtų būti valstybės remiama visuomenės raidos sritis. Pedagogai yra tikrieji švietimo reformos vykdytojai, tačiau atlygis už darbą mokytojui, atliekamo darbo apimtis bei darbo sąlygos realiai neatitinka valstybės deklaruojamų nuostatų.
Susirūpinę esama padėtimi, LŠDPS nariai ir mokytojai konstatavo, kad Vyriausybė neskiria pakankamai lėšų švietimui finansuoti, mokytojų atlyginimams, todėl blogėja jų socialinė ir finansinė padėtis. Taip pat buvo teigiama, kad mokytojo ir mokinio darbo sąlygos dažnai neatitinka higienos normų reikalavimų, o taip atsitinka todėl, kad trūksta pinigų. Be to, buvo pabrėžta, kad pedagogai nėra psichologiškai ir finansiškai saugūs, o įvedus naują švietimo įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, specialiųjų ugdymo įstaigų mokytojų valandos atlygis sumažėjo.
Konferencijos dalyviai mano, kad būtina realiai kelti pedagogų darbo užmokestį – didinti pamokos, pasiruošimo jai ir darbų taisymo laiko įkainį, grąžinti specialiojo ugdymo pedagogams 20 proc. atlyginimo priedą, tobulinti mokinio krepšelio apskaičiavimo metodiką, didinant lėšas metodinėms priemonėms, kanceliarinėms prekėms, vadovėliams pirkti, mokytojų papildomų darbų apmokėjimui, pamokų pavadavimui, mažinti mokinių skaičių klasėse: 1-4 kl. – iki 20, 5-8 – iki 24, o 9-12 – iki 22 moksleivių.
Neseniai Vyriausybė patvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą nuo sausio 1 d. visiems bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokytojams pridėti atlygį už dar vieną darbo valandą. Skirta 1 papildoma val. už papildomai atliekamus darbus, už juos anksčiau nebuvo mokama.
Taip pat didinami ir švietimo įstaigų vadovų tarnybinių atlyginimų koeficientai: neformaliojo švietimo įstaigų, konservatorijų vadovų ir pavaduotojų ugdymui – 19,3 proc., bendrojo lavinimo mokyklų direktorių ir pavaduotojų ugdymui, specialiųjų mokyklų vadovų ir jų pavaduotojų ugdymui, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų direktorių ir pavaduotojų ugdymui – 4,3 proc.
Nuo sausio 1 d. algos beveik 30 proc. turėtų didėti socialiniams pedagogams, psichologams, pedagoginių psichologinių tarnybų specialiesiems pedagogams.
“Po susitikimo su Vyriausybės vadovu Algirdu Brazausku švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas ir LŠDPS susitarė, kad mūsų reikalavimai bus išpildyti. Susitarimas buvo motyvas atidėti planuotą pedagogų streiką”, – “Sekundei” sakė LŠDPS viešųjų ryšių vyriausiasis specialistas Valdas Vižinis.
Konferencijoje pranešimus skaitė LŠDPS pirmininkas daktaras Aleksas Bružas, LŠDPS Panevėžio miesto susivienijimo pirmininkė Nijolė Staišiūnienė, LŠDPS Aukštaitijos regiono pirmininkas Erikas Gaigalas, LŠDPS Panevėžio susivienijimo pirmininkės pavaduotoja Aldona Vinkšnelienė ir kiti aktyviausi Panevėžio apskrities profesinių sąjungų nariai. Po diskusijų konferencijos dalyviai priėmė projekto “Mokytojas tarp stringančių švietimo reformos girnų” rezoliuciją, su ja LŠDPS supažindins švietimo ir mokslo ministrą.
“Rezoliucijoje išreikšta profesinės sąjungos darbuotojų, ginančių pedagogų interesus, nuomonė ir pozicija. Juk visos Panevėžio apskrities pedagogų nuomonė yra ir turi būti svari. Tačiau nė vienas pranešėjas nekalbėjo apie mokyklose griūvančias lubas ir pro jas varvantį vandenį. Visas dėmesys buvo nukreiptas į pedagogo gerovę”, – sakė V.Vižinis.
Zita Dobrovolskienė
tel. (8-686) 37249
A.Repšio nuotr. Į Panevėžio savivaldybės didžiąją salę susirinko tie, kuriems svarbi pedagogų gerovė. Pirmas iš dešinės – LŠDPS viešųjų ryšių vyr. specialistas Valdas Vižinis.
