Išlaidas slepia nuo vyrų
Išleisti žmoną į mokyklą kainuoja brangiau nei sukrauti
mokyklinį krepšelį pirmokui. Už asmenines lėšas kabinetus susiremontavusios
Panevėžio 9-osios vidurinės mokyklos pedagogės skaičiuoja pinigines
patuštinusios nuo kelių šimtų iki 8000 Lt. Solidžiai mokyklą parėmusios
mokytojos tvirtina, jog aptriušusiuose ir avarinės būklės kabinetuose dirbti
joms buvo pavojinga.
Matematikos mokytoja Zita Bložienė rugsėjo 1-ąją mokinius
pasitiks švariame ir šviesiame kabinete. Kad dėl akis badančio mokyklos skurdo
neraudonuotų prieš vaikus ir jų tėvus, pedagogė į 50 kv. m kabineto remontą
investavo maždaug 650 Lt.
„Pati pirkau visas sienoms dažyti reikalingas medžiagas –
dažus, glaistą ir pan. Savais mokėjau elektrikui, kad užkabintų naujus
šviestuvus. Kaip meno mėgėjas nežiūri į patikusio paveikslo kainą, taip
mokytojas neskaičiuoja išlaidų mokyklai“, – palygino Z.Bložienė.
Anot jos, tėvų paaukotų 2 proc. pajamų mokesčio – 1500 Lt –
teužteko naujoms klasės durims ir šviestuvams. Pastaruosius keisti buvo
neišvengiama. Pasak Z.Bložienės, klasėje tapdavo neįmanoma dirbti, kai pro
nesandarias duris iš greta esančių tualetų imdavo veržtis dvokas ar ausis
išūždavo sovietinių laikų lempų zvimbesys.
Pasak mokytojos, iš tėvų pervestų 2 proc. būtų užtekę pinigų ir
lubų dažams, bet ūkvedės nurodymu nupirktais pigiausiais išdažytos lubos atrodė
dar prasčiau nei prieš remontą. Nepatenkinta rezultatu Z.Bložienė dažų nusipirko
pati.
Tris mokyklinio amžiaus vaikus auginanti pedagogė prasitaria,
jog tokio jos altruizmo šeima veikiausiai nepagirtų.
„Vyras nė nežino“, – pripažįsta matematikė.
Moko būti altruistais
Matematikės Danutės Pranienės sutuoktinis už kabineto remontui
išleistą pasakišką sumą – 8000 Lt neišbarė. Mokytoja svarsto, jog pylos negavo
veikiausiai tik todėl, kad vyras – taip pat pedagogas, Panevėžio rajono Paįstrio
J.Zikaro vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas.
„Vyras tik pajuokauja, kad jo mokykloje viską nemokamai
remontuoja, o aš perku“, – pasakojo D.Pranienė. Į priekaištus mokytoja atsikerta
primindama, kokį Lietuva turi Seimą.
„Ar tokio paties norime ir po 20-ies metų? Kas juos išmokys
būti altruistais, jei ne mes, mokytojai? Nežinau, ką ne taip mokytojai padarė
prieš 50 metų, kad dabar tokius politikus turime“, – svarsto D.Pranienė.
Į jos kabinetą užsukęs užsienietis veikiausiai grįžęs namo
pasakotų, kokia turtinga Lietuva, jei net sunkmečiu išgali investuoti į sienas.
D.Pranienė už asmenines lėšas pirko gruntą sienoms, dažus,
keitė visą elektros instaliaciją, dalį baldų, atnaujino mokyklinius stalus – ant
restauruotų senų kojų sumontuoti nauji stalviršiai. Kabinete mokytoja įrengė
netgi oro filtrą ir malonius kvapus skleidžiantį prietaisą.
Anot D.Pranienės, iki remonto kolegės makabriškai juokaudavo
pasiūlysiančios jos vyrui žmoną apdrausti kuo didesne suma.
„Draudimo išmokos turbūt nebūtų reikėję ilgai laukti. Blokai
buvo tiek pasislinkę, kad tarp lubų ir sienos jau žiojėjo grėsmingas plyšys.
Mokiniams nebeleisdavau sėdėti klasės gale, kad, jeigu kris, ko neužmuštų“, –
pasakojo matematikė.
Rugsėjo 1-ąją 9-osios vidurinės mokyklos mokiniai susirinks į
dažais dar kvepiantį anglų kalbos kabinetą. Mokytoja taip pat pati pirko dažus
ir kai kuriuos baldus, nors švaistytis pinigais neturinti galimybių.
„Kolegė palaidojusi vyrą, augina mažametį mirusios sesers
sūnelį. Jai pačiai pinigai reikalingi. Bet jau tokiame baisiame kabinete
nebegalėjo dirbti“, – teigė D.Pranienė.
Anot jos, mokyklai savo santaupas aukoja dažna mokytoja. Vienos
perka dažus, kitos – baldus. Pedagogių skaičiavimu, vien pasiruošti rugsėjo
1-ajai joms kainuoja maždaug 300 Lt.
„Vadovėlių užsakoma tiek, kiek yra mokinių. O mokytojas
vadovėlius ir pratybų sąsiuvinius privalo nusipirkti pats. Kiek išleidžiame
popieriui, spausdintuvo rašalui, rašikliams ir kitoms raštinės priemonėms, jau
nebeskaičiuojame. Tokios smulkmenos kas mėnesį atsieina bent 100 Lt“, – teigė
24-erius metus mokytoja dirbanti Edita Galinaitytė.
Liktų be tualetinio popieriaus
Tūkstančius litų į mokyklą investuojančios mokytojos pripažįsta
nežinančios, ar pačios dirbančios ne paskutinius metus. Pedagogės nuogąstauja,
kad dėl mažėjančio darbo krūvio greitai gali būti priverstos ieškotis kito
pragyvenimo šaltinio.
„Jau turiu „verslo planą“ – važiuosiu dirbti į fabriką
Norvegijoje“, – ašarų nesulaikė Z.Bložienė.
Prieš trejetą metų turėjusiai daugiau nei etatą – 20 val. per
savaitę, šiemet mokytojai teks verstis iš 12 savaitinių valandų. Nebe visu etatu
dirba ne viena jos kolegė. Daugiau nei dvidešimtmetį mokykloje išdirbusios ir
metodininko kvalifikaciją pasiekusios mokytojos tvirtina į rankas gaunančios iki
2000 Lt.
9-osios vidurinės mokyklos direktorės Aidos Adiklienės teigimu,
šiemet įstaiga remontui galėjo išleisti mažiau nei 7000 Lt. Maždaug pusė pinigų
surinkta iš nuomos, kita dalis – tėvų pervesti 2 proc. pajamų mokesčio.
Iš Savivaldybės 86 tūkst. litų įstaiga gavo tik todėl, kad
prireikė remontuoti prakiurusius tualetų vamzdžius.
„Visi be išimties mokytojai skiria pinigų mokyklai. Jei nebūtų
jų ir tėvų pervestų 2 proc., neįsivaizduoju, kaip gyventume. Turbūt nė
tualetiniam popieriui neužtektų“, – teigė A.Adiklienė.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugpjūčio 31 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A. Repšio nuotr. Altruizmas. Matematikos
mokytoja D.Pranienė skaičiuoja kabineto remontui išleidusi maždaug 8000 Lt
asmeninių lėšų.
