G. Steponavičius teigia, jog mokytojų skaičiaus mažėjimas – neišvengiamas.
Antradienį dviem valandoms darbą nutraukė 300 šalies mokyklų mokytojai. Įspėjamojo streiko organizatoriai džiūgauja sulaukę didesnio aktyvumo nei tikėtasi, tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tikina, jog streiku reikalaujamų sąlygų vienareikšmiškai negalima išpildyti.
Ministras IQ.lt teigė, jog streiko organizatorių prašymai neatitinka šių dienų realijų – mokinių skaičiaus mažėjimas bei ekonominė situacija diktuoja savas sąlygas, tuo tarpu keliamos sąlygos pareikalautų didelių finansinių išteklių.
„Didžiausias švietimo sistemos iššūkis – mokinių mažėjimas, kasmet po maždaug 20 tūkstančių. Logiška, jog mažėjančiam moksleivių skaičiui reikia ir mažesnio skaičiaus pedagogų – neįmanoma jų visų išlaikyti, jei nėra ką mokyti. Tokia realybė“, – teigė G. Steponavičius.
Prašo ne pinigų
Antradienį kelios valandos po streiko deryboms rinkosi Trišalė taryba. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius kaltino Švietimo ir mokslo ministeriją (ŠMM), jog ši vengia diskutuoti ir ieškoti kompromiso – tarybos posėdyje nebuvo nei vieno ministerijos atstovo. G. Steponavičius teigė apie posėdį nieko nežinojęs.
„Mes neprašome, jog būtų tuoj pat išpildytos visos keliamos sąlygos. Norime, kad ministerija pradėtų kalbėti, numatyti keliamų prašymų įgyvendinimo etapus. Šiuo metu nevyksta jokios diskusijos – būtų gerai, jei ir į nepagrįstus mūsų prašymus būtų bent argumentuotai atsakyta“, – po Trišalės tarybos posėdžio kalbėjo A. Jurgelevičius.
A.Jurgelevičius neatmeta neterminuoto streiko galimybės.
Įspėjamuoju streiku buvo reikalaujama numatyti naują mokinio krepšelio paskirstymo metodiką, leidžiančią užtikrinti išgyvenimo šaltinį mažoms provincijos mokykloms; taip pat prašoma nutraukti planus vykdyti koncepcijoje numatytus mokytojų kvalifikacijos kėlimo planus; užtikrinti 18 kontaktinių valandų normą.
A. Jurgelevičius neigia premjero Andriaus Kubiliaus bei prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką, esą streikas – politizuotas. LŠPS pirmininkas teigė, jog streiko dalyvių aktyvumas įrodo, jog šios sąlygos aktualios šalies mokytojams.
„Mes neprašome papildomų finansinių išteklių – suprantame ekonominę situaciją. Tačiau norime, jog būtų užtikrintos mokytojų galimybės dirbti ir užsidirbti – šiuo metu garantijos labai menkos“, – aiškino A. Jurgelevičius.
Mokytojų skaičius turi mažėti
Vidutiniškai vienam šalies mokytojui tenka 9,7 mokinio. Šis rodiklis – vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES), kur vienam mokytojui tenka 14,5 mokinio. Žemiau už Lietuvą yra tik Malta (9,4), o viršuje yra Didžioji Britanija bei Prancūzija, vos ne dvigubai lenkiančios Lietuvą – vienam pedagogui tenka apie 20 mokinių.
Šiuo metu šalyje dirba 34 tūkst. pedagogų, tačiau, nors kasmet drastiškai mažėja mokinių skaičius, pedagogų skaičius svyruoja tik nežymiai. Ministras G. Steponavičius teigia, jog demografija diktuoja pokyčius, tad mokytojų skaičiaus mažėjimas – neišvengiamas.
„Ne paslaptis, jog mokytojų Lietuvoje yra per daug. Taip pat ir mokymo kokybė nėra itin aukšta – skundžiasi tėvai, aukštosios mokyklos. Negalime išlaikyti to paties pedagogų skaičiaus ir dar užtikrinti didesnes garantijas – tiek darbo užmokesčio, tiek darbo specifikos atžvilgiu“, – teigė ministras.
Mokytojų atlyginimas tiesiogiai priklauso nuo vedamų pamokų skaičiaus. Streiko organizatoriai reikalauja, jog būtų užtikrinta 18 kontaktinių valandų norma. A. Jurgelevičius aiškino, jog dažnai mokytojui be jo žinios nubraukiamas pamokų skaičius. Taip jam nurėžiama ir atlygio dalis.
Tačiau G. Steponavičius tvirtina, jog tokios normos užtikrinti neįmanoma: „Šis aspektas turi loginių spragų. Jei kasmet yra vis mažiau ką mokyti, kaip galima užtikrinti vienodą pamokų skaičių? Tiesiog nėra galimybių užtikrinti krūvį.“
G. Steponavičius: „Jei kasmet yra vis mažiau ką mokyti, kaip galima užtikrinti vienodą pamokų skaičių?“
A. Jurgelevičius teigia, jog dabartinė mokinio krepšelio paskirstymo metodika leidžia išgyventi tik didmiesčių mokykloms, tuo tarpu provincijose jos žlunga.
Ministras ginčija ir šį aspektą: „Kuo gilyn į provinciją, tuo didesnis mokinio krepšelis. Kaimo mokyklos mokiniui tenkantis krepšelis kartais už didmiesčio rodiklį didesnis 1,8 karto. Tai vėl demografinis aspektas. Jei nėra mokinių, privaloma jungti švietimo įstaigas.“
Reikalaus kokybės
Ministras neslepia – planuojama mokytojų kvalifikacijos kėlimo koncepcija skatins pedagogus rūpintis savišvieta ir kelti švietimo lygį. Pasak jo, mokyklose turėtų dirbti tik motyvuoti ir nuolatinio tobulėjimo siekiantys pedagogai.
„Švietimo kokybe skundžiasi tėvai, aukštosios mokyklos. Už dėstymo kokybę labiausiai atsakingi mokytojai, bet jei jie nėra suinteresuoti kelti savo kvalifikaciją, geriau jie mokyklose nedirbtų“, – teigė G. Steponavičius, pridūręs, jog pedagogų kvalifikacijos kėlimo koncepcija kol kas – tik planų lygyje.
Ši ministro bei ministerijos pozicija taip pat pykdo streiko organziatorius. A. Jurgelevičius aiškino, jog ministerija sudarė sąlygas lengvai įgyti aukštesnę kvalifikaciją, kuri garantuoja didesnį atlygį, tad bandyti atsikratyti tuo pasinaudojusiais mokytojais – ministerijos siekis lopyti savas klaidas.
Galvos apie neterminuotą streiką
A. Jurgelevičius aiškino, jog jei nebus atsižvelgta į keliamus reikalavimus, bus planuojamas neterminuotas streikas: „Kol kas iniciatyvos diskutuoti nematome – ministerijos nedalyvavimas šios dienos Trišalės tarybos posėdyje parodo ministerijos poziciją. Tad galvosime apie neterminuotą streiką.“
Statistikos departamento duomenimis, švietimo sektoriaus darbuotojai praėjusį dešimtmetį buvo tarp labiausiai streikuojančių. Pavyzdžiui, 2008 metais iš 112 streikų visi buvo surengti švietimo sektoriuje.
Tuo tarpu G. Steponavičius aiškina, jog ministerija linkusi siekti kompromiso, o apie Trišalės tarybos posėdį ministerija nebuvo įspėta: „Tie reikalavimai yra iškelti tik vienos pusės – profesinių sąjungų. Konstruktyvus sprendimas galimas tik tada, kai išklausomos visos pusės.“
Statistikos departamento duomenimis, švietimo sektoriaus darbuotojai praėjusį dešimtmetį buvo tarp labiausiai streikuojančių. Pavyzdžiui, 2008 metais iš 112 streikų visi buvo surengti švietimo sektoriuje.
