Neįprastai šilti ir lietingi orai kelia problemų ir miškininkams, ir kelininkams. Žvyrkeliai daug kur pažliugę, tad sunkiasvoris transportas juos gali sumaitoti. Todėl statomi automobilių svorį iki 8 tonų ribojantys ženklai.
Apskaičiuoja mažiausią žalą
Panevėžio miškų urėdijos darbuotojai šiuo metu dirba labai sudėtingomis sąlygomis. Pasak urėdo Vaclovo Šiūšio, kasryt miškininkai žiūri, kokia situacija, kaip iš miško gabenti medieną, kad kuo mažiau suniokotų kelius.
„Patenkinti pirkėjų poreikius vis tiek reikia, tad važiuojama ten, kur apskaičiuojama minimali žala keliams. Kaip išganymo laukiame šalčių“, – sako V. Šiūšis.
Pernai urėdija aktyviai realizavo medieną, tačiau baigiantis metams turėjo mažiau pirkėjų. Gruodį parduota tik maždaug pusė to, ką paprastai parduodavo per mėnesį.
Nors pernai žiema buvo kitokia, tačiau keliams tvarkyti miškininkams teko pakloti apie milijoną litų. Pasak V. Šiūšio, būna, kad tenka taisyti ir privačius kelius, jei per juos vežama valstybinio miško mediena.
Miškininkai yra pastatę ir eismą ribojančių ženklų. „Nelabai kas jų paiso. Visokių žmonių būna“, – pripažįsta urėdas.
Jo teigimu, tie gyventojai, kurie kerta savo mišką ir gyvena tame krašte, stengiasi saugoti kelius, nes patiems tenka jais važinėti. O tik išsikertantiesiems mišką svarbiausia išsivežti medieną. Tad miškininkams nestinga darbo gaudant niokojančiuosius kelius. Tenka imtis įvairių priemonių, taikyti baudas.
Dar vienas miškininkų galvos skausmas – kenkėjų gausa. Po šiltos žiemos jų miškuose gali atsirasti gerokai daugiau. Pasak V. Šiūšio, besniegę ir šaltą žiemą jie žūva, bet kol kas didesnio šalčio nebuvo.
Nesiryžta lyginti
Rajoninės reikšmės keliuose taip pat jau pastatyti ženklai, ribojantys automobilių masę. Tiesa, ne visur. Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius teigė kol kas nematantis reikalo apriboti eismą – keliai dar nėra labai pažliugę, o ir miškavežiai retokai važiuoja. Seniūno teigimu, didesnė bėda būna per pavasarinio polaidį, tačiau ir tada ženklai statomi ne visuose keliuose.
Tačiau šioje seniūnijoje kai kurie žvyrkeliai duobėti ir kol kas neketinama jų lyginti.
„Dabar nesiryžtame lyginti kelių, nes už savaitės kitos vėl būtų tas pats. Kai šalčius praneš, imsimės darbo, – planuoja jis. – Žinoma, duobės nėra gerai, tačiau žvyrkelis yra žvyrkelis ir nebūtina juo lėkti 100 kilometrų per valandą greičiu.“
Vadoklių seniūnijoje kai kur kelio ženklai jau pastatyti.
„Vis vien važiuoja sunkiasvoriai automobiliai, nelabai jiems ir uždrausi“, – apgailestauja Vadoklių seniūnas Vytautas Kaupas.
Jo nuomone, tokiu oru sunkiasvorės mašinos apskritai neturėtų važinėti žvyrkeliais. Tiesa, pranešti policijai apie pažeidėjus seniūnui dar neteko, nes nebuvo įrodymų – pažeidimą reikia užfiksuoti.
„Juk lyjant neliepsi žmogui stovėti ir laukti, ar važiuos kas nors“, – aiškina jis.
Ženklų nemėgsta
Kai kuriuose Paįstrio seniūnijos keliuose taip pat jau stovi eismą ribojantys ženklai. Pasirinkti tokie keliai, kuriuose intensyvesnis eismas iš miško.
„Žmonės nelabai mėgsta tokius ženklus. Jei dabar visur sustatysime, pavasarį pusę naujų reikės pirkti. Aukso vidurėlį radome“, – tvirtina seniūnas Virginijus Šležas.
Jo manymu, doras, protingas žmogus ir nesant ženklo nevažiuos tokiu žvyrkeliu, o kitą sustabdytų nebent perkastas kelias. Jis piktinosi, kad baudos už tokius pažeidimus juokingos.
„Įvertinus miškavežio kainą – kaip degtukų dėžutę nusipirkti“, – konstatuoja V. Šležas.
Tiesa, šioje seniūnijoje smarkiai sugadintų kelių nebuvo – užteko juos palyginti.
Daiva SAVICKIENĖ
