Miesto Švietimo skyriaus vyresnioji specialistė Zita
Satkauskienė ne taip seniai vadinama nauja pavarde. Daugelis
besikreipiančiųjų nustemba – mano, kad pasikeitė darbuotoja. Pavardę
moteris dažniausiai keičia tada, kai pakinta jos šeiminė padėtis. Taip nutiko ir
šį kartą: pavasarį ponia Zita ištekėjo. Santuokos įregistravimas mūsų
laikais tampa vis retesnė šventė – daugelis kartu gyvena nesusituokę.
Satkauskai, po neilgos pažinties, bendrą savo gyvenimą pradėjo sutuoktuvėmis.
– Kaip susipažinote?
– Esu jau tokio amžiaus, kai svarbu, ne kas esi, o su kuo esi, kaip jautiesi, o ne kaip atrodai. Kai nuolat ieškai bendraminčių, nori, kad tave palaikytų, nori, kad su tavo žmogumi jungtų bendros idėjos, bendros vertybės. Susipažinti su būsimu vyru padėjo šiuolaikinės technologijos – internetas. Kai susikūriau ,,savo gyvenimą“ internete, rašiau internetinį dienoraštį. Į jį užklysdavo daug bendraminčių, gyvenančių panašiu skausmu, aukštinančių tas pačias vertybes, siekiančių dvasinės pusiausvyros, palaikymo… Iš jų išsiskyrė vienas, kuriam parašius suspurdėdavo širdis. Jei kurią dieną nesulaukdavau jokios žinios, būdavo nepakeliama. Bendraudavau net nepažinodama asmens: nei vardo, nei pavardės, nei amžiaus, nei kilmės, nematydama veido… tik jausdama. Tačiau keista, kad mes abu neieškojom antrosios pusės, o tik norėjome pasiguosti, pasidžiaugti, išsikalbėti.
Bet kai išgirdau jo balsą – žaibiškai panorau susitikti. Apsikeitėme nuotraukomis, kad galėtume vienas kitą atpažinti. Traukė noras pamatyti žmogų, kurį iš bendravimo internetu laikiau tokiu artimu. Beje, aš jam buvau mįslė. Pasak vyro, nesitikėdami nieko iš šio susitikimo, atradome savo ,,puseles“, kurių nebuvome sutikę iki šiol.
– Kaip bendravote susitikę?
– Nors matėmės pirmą kartą – jautėmės taip, lyg pažįstami jau amžinybę. Jaučiau jo spinduliuojamą ramybę, kurios iš tiesų troškau. Mus jungė bendros vertybės, bet skyrė atstumas. Jis gyveno kitame mieste ir susitikom neutralioje vietoje tarp dviejų miestų. Poreikis bendrauti buvo toks didelis, kad vyras nusprendė pakeisti ir gyvenamąją vietą, ir darbą, kad galėtų būti šalia. Vėliau prasidėjo pasimatymai, repeticijos, klubinių šokių mokymasis. Jis mane mokė sveiko gyvenimo būdo ir tai dar labiau sustiprino mūsų santykius. Pajutau kitokią gyvenimo kokybę: pagarbius santykius, pagalbą, rūpinimąsi susirgusiais mano vaikais. Jis skatino vaikų pagarbą man, mamai. Buitinėse, gyvenimiškose situacijose visada sulaukdavau jo pagalbos. Mane, neišlepintą tokio dėmesio, tai papirko.
– Dabar madingos astrologų horoskopinės prognozės. Ką gi jūsų porai sakė žvaigždės?
– Gal ir svarbūs tie horoskopiniai sutapimai: esu Vandenis, kuris partnerių turėtų ieškoti tarp Dvynių ir Svarstyklių, nes jie yra lankstūs ir nevaržantys. Taigi aš, Vandenis, valdau asmeninius santykius, o mano išrinktasis – Svarstyklės – harmonijos ir pusiausvyros žinovas. Šio ženklo vyrai, anot horoskopo, šeimoje sukuria harmonijos ir santarvės atmosferą. Jie geri tėvai. Tai tikri romantikai ir poetai. Jų devizas: harmonija visur. Kol kas žvaigždžių prognozės pildosi.
– Daugelis tiek jaunų, tiek vyresnių porų neskuba tuoktis, pagyvena kartu keletą metų, tik paskui ryžtasi sumainyti žiedus. Jūs bendrą gyvenimą pradėjote pirmiausia ištardami santuokos priesaiką. Kodėl?
– Vyras primygtinai reikalavo, kad būtų įteisinti santykiai. Jaučiausi gerbiama, svarbi jam. Jei nebūtų santuokos, santykiai lengviau nutrūktų. Noras priklausyti vienas kitam įgalina įteisinti santuoką.
– Dabartinis požiūris į išrinktąjį, į santuoką skyrėsi nuo jaunystėje buvusio?
– Jaunystėje renkiesi įvaizdį, išorinį grožį, šaunumą. Tuomet svarbi draugų nuomonė apie išrinktąjį. Brandesniame amžiuje vertybės keičiasi. Tampa svarbi pagarba, požiūris į tave, meilė vaikams. Man malonu, kad vyras teiraujasi, ne kaip atrodau, bet kaip jaučiuosi. Manau, kad jei visi vyrai dažniau rūpintųsi, kaip jaučiasi moterys, o ne kaip atrodo, jiems būtų svarbus ne įvaizdis, o savijauta, jų išrinktosios būtų kur kas laimingesnės, taigi – ir gražesnės.
– Jūsų kolegės tvirtina, kad labai pagražėjote. Čia, matyt, prisidėjo vyro Dariaus dėmesys ir meilė. Kokia buvo bendro gyvenimo pradžia?
– Kaip susipažinimas, taip ir gyvenimo pradžia buvo pagal laiko reikalavimus. Pirmiausia – pasirūpinti, kur gyventi, susiremontuoti pirktą butą, nusipirkti baldų. Tuomet – kuklios vestuvės. Santykių pradžią palaimino abiejų motinos, jos su baime stebėjo mūsų skubėjimą, bet pažinusios mus, tyliai džiaugėsi. Sulaukėme jų supratimo ir palaikymo, kad radę vienas kitą puoselėtume gilesnius santykius. Manau, kiekviena moteris nori paprasto, ramaus, jaukaus gyvenimo, kai yra tarpusavio pagarba, dėmesys. Tai atsinešama iš tėvų šeimos, todėl motinų palaikymas abiem buvo svarbus. Dabar maloni kiekviena diena, nes ir džiaugsmais, ir rūpesčiais dalijamės pusiau, kartu planuojame ir įgyvendiname planus. Abu esame tokio amžiaus, kai šalia esančiam žmogui gali išsakyti viską ir tikėtis supratimo, kai vis labiau vertini bendravimą, buvimą drauge, o ne materialumą. Svarbūs mums mūsų jausmai, žodžiai, išgyvenimai, brangi kiekviena diena.
– Artėja atostogų metas. Kaip jas praleis jaunavedžiai?
– Toliau tvarkysimės savo naujame bute, kursime savo aplinką. Gal kur trumpam ištrūksime. Bet atostogų vietai neteikiame reikšmės. Mums gera visur, kur mes kartu. Mūsų šeimos credo: ,,Tarpusavio santykiai ir supratimas – pagrindinė varomoji jėga“.
Kalbino Violeta PUDRIGAILIENĖ
H.Kudirkos nuotr. Zita ir Darius Satkauskai dalijasi ir džiaugsmais, ir rūpesčiais.
