TV3 kanalas teismuose siekia atsikratyti neetiškos priemonės statuso.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos neetiška žiniasklaidos priemone pripažinta TV3 televizija, jeigu pralaimės ir apeliaciją teisme, gali susilaukti ir finansinių sankcijų – dėl pažeidimų ji gali būti eliminuota iš viešųjų pirkimų.
Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) numatyta, kad įmonių pasiūlymai gali būti atmetami, jei šios yra padariusios „rimtą profesinį pažeidimą“. Vasaros pabaigoje į įstatymą įtraukta nuostata, kad prie pastarųjų priskiriami ir profesinės etikos pažeidimai.
Tiesa, konkursą organizuojanti institucija pati sprendžia, ar įtraukti profesinio nepriekaištingumo kriterijų. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) standartinėse informavimo ir viešinimo paslaugų viešojo pirkimo sąlygose šį kriterijų yra įtraukusi, tačiau tai tik rekomendacija.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (ŽLEK) sprendimą pripažinti TV3 neetiška priėmė šių metų gegužės viduryje. Statusas turėtų galioti metus, tačiau TV3 apskundė komisijos sprendimą teismui ir kol vyks bylinėjimasis, jis negalios ir sankcijos negalės būti taikomos.
Televizijos skundas dėl komisijos sprendimo teisėtumo šį trečiadienį Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo atmestas. Tačiau, kaip informavo TV3 žinių vyriausiasis redaktorius Sigitas Babilius, TV3 greičiausiai bylinėsis toliau Vyriausiajame administraciniame teisme.
Prodiuseriai tepa televiziją, tačiau nuo jos nesusitepa
TV3 neetiška žiniasklaidos priemone pripažinta dėl šešių per metus padarytų pažeidimų penkiose laidose – „Kodėl?“, „Akistata“, „Paskutinė instancija“, „Žiūrim, ką turim“, „Prieš srovę“. Keturi sprendimai susiję su laidomis, kurių tema susijusi su Drąsiaus Kedžio istorija.
TV3 apskundė ne tik sprendimą pripažinti ją neetiška priemone, bet ir mažiausiai tris sprendimus dėl atskirų laidų. Vis dėlto svarstyti dėl neetiškos žiniasklaidos statuso pakanka ir 2 pažeidimų per metus, o ŽLEK pirmininkas Linas Slušnys teigia, kad „realiai Komisija tokį klausimą kelia tik po trečio pažeidimo“.
Tačiau net jei viešųjų pirkimų konkursų sąlygose būtų įrašytas profesinio nepriekaištingumo kriterijus, TV3 galėtų transliuoti už viešuosius pinigus parengtą turinį. Jei pirkimų konkursuose kaip tiekėjai dalyvauja prodiuserinės įmonės, o televizijos nurodomos tik kaip subtiekėjos, kliūčių dalyvauti konkurse gali nebelikti, teigia VPT.
„Priklauso nuo to, kaip konkurso sąlygose formuluojamas reikalavimas: ar jis taikomas tik tiekėjui, ar ir subtiekėjui. Paprastai praktikoje reikalavimas taikomas tik tiekėjui“, – aiškinama VPT atsiųstame atsakyme.
Nors ŽLEK vadovas L. Slušnys teigia, kad su neetiška žiniasklaidos priemone negalėtų dirbti kompanijos, rengiančios laidas už valstybės lėšas, iš VPT aiškinimo matyti, kad gali susidaryti paradoksali situacija. Dėl prodiuserių pažeidimų neetišku pripažintas kanalas galėtų naudotis iš valstybės lėšų kuriama produkcija, kadangi prodiuserių įmonės visada lieka švarios – suteikti neetiškos institucijos statusą joms nėra teisinio pagrindo, kad ir kiek pažeidimų jos darytų.
Dar gegužę, kai ŽLEK svarstė TV3 etinį statusą, televizija tvirtino, kad komisija turėtų ne pripažinti ją neetiška, bet pateikti rekomendacijas, ką daryti su etikos nesilaikančiais turinio kūrėjais. TV3 aiškina, kad nėra visiškai atsakinga už prodiuserių rengiamą turinį, nes ji šiuo atveju yra tik viešosios informacijos skleidėja, bet ne rengėja. Tačiau Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinta, kad skleidėjas yra atsakingas „už skleidžiamos informacijos teisėtumą“.
L. Slušnys sako, kad bent jau jis tikslingai laikosi pozicijos nesidomėti, kas ir kokiomis aplinkybėmis kuria turinį, o vertina tik tai, kokia informacija ir per kokią žiniasklaidos priemonę patenka į viešumą. Pasak jo, tai kaip batų pirkimas. Jei prekė nekokybiška, vartotojui atsakingas pardavėjas, o ne fabrikas Malaizijoje.
