Vos prieš keletą mėnesių atsiradusi galimybė bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešti apie pastebėtus aplinkosaugos pažeidimus aktyviai išnaudojama. Vien gruodį gauta daugiau nei 600 pranešimų. Panevėžio regiono aplinkosaugininkams teko ir po darbo reaguoti į pranešimus.
Naudojasi galimybe
Prieš keletą mėnesių Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje įkurtas Pranešimų priėmimo centras, susietas su Bendruoju pagalbos centru. Bet kuriuo paros metu skambinantis žmogus sujungiamas su Pranešimų priėmimo centro budėtoju arba informacija perduodama aplinkosaugininkams. Spalį gauta 718 pranešimų, lapkritį – kone pusdevinto šimto, gruodį – apie 600.
Daugiausia pranešimų gaunama apie susijusius su gyvūnais įvykius – 377, apie susijusius su žemės, oro ir vandens tarša pažeidimus – 66, žvejybos pažeidimus – 53, medžioklės pažeidimus – 48.
Gruodžio mėnesį, pasibaigus darbo valandoms, aplinkos apsaugos pareigūnai nedelsdami reagavo į 81 pranešimą ir išvyko į galimo pažeidimo vietą. Buvo nustatyti pažeidėjai, surasti ir sunaikinti draudžiami žvejybos įrankiai, nutraukta vandens ar oro tarša, rasti neleistinai atsikratantys atliekomis asmenys ir kt.
Gruodį pasitvirtino visi po darbo valandų gauti pranešimai apie vandens taršą, 90 procentų pranešimų apie brakonieriavimą, 78 procentai pranešimų dėl netinkamo atliekų tvarkymo. Dažniausiai (56 proc.) nepasitvirtina pranešimai apie oro taršą arba tiesiog neįmanoma nustatyti pažeidėjų, o patikrinus skundus dėl medžioklės ir žvejybos taisyklių laikymosi nustatyti tik 5 pažeidimai.
Lapkritį po darbo daugiausia teko tirti brakonieriavimo atvejus. Tą mėnesį daugiausia išvykimų ne darbo metu užregistruota Šiaulių ir Kauno regionuose, o Panevėžio regione – 9. Gruodį dažniausiai reaguoti teko Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionų pareigūnams. Panevėžio regiono pareigūnai darbo valandoms pasibaigus šešis kartus vyko į iškvietimus.
Praneša apie įvairiausius pažeidimus
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas sako, kad prieš keletą mėnesių buvo pakeista tvarka. Anksčiau pareigūnai nuolat nebudėdavo, tad gavus informacijos apie įvykį paprastai skambinta įstaigos direktoriui ar jo pavaduotojai.
Tada jie ieškodavo inspektoriaus, galinčio nuvykti į įvykio vietą. Jam tekdavo keliauti į darbą, kad paimtų tarnybinį automobilį. Kitą dieną inspektorius rašydavo tarnybinį pranešimą apie įvykį, ką nuveikė, kiek laiko sugaišo. Už darbo valandas jam būdavo sumokama.
Dabar viskas organizuojama kitaip. V. Jakšto teigimu, budėtojui apie įvykį pranešama tiesiogiai. Kai budi, pareigūnas tarnybinį automobilį gali laikyti prie namų. Apie įvykį, kas nuveikta, kiek sugaišta, jis praneša informaciją suteikusiai institucijai.
Direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė sako, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai lapkritį ne darbo metu į iškvietimus vyko devynis kartus.
Pažeidimai, apie kuriuos pranešta, buvo įvairūs – dėl atliekų deginimo, brakonieriavimo ir pan. Trys iš jų nepasitvirtino. Gruodį vykta šešis kartus – dėl tinklų, atliekų deginimo ir kt. Vienas pranešimas nepasitvirtino.
Daiva SAVICKIENĖ
![]()






