Nuo sveikatos apsaugos sistemos vairo jau pasitraukęs ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, prieš atsisveikindamas su postu, pateikė siūlymą, jog 85 metų sulaukusius Lietuvos piliečius reikėtų gydyti ir slaugyti visiškai nemokamai. Šią įstatymo pataisų projekto iniciatyvą paskelbusios Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus atstovė teigia, jog lemiamas sprendimas ir galutinis žodis dabar priklauso Seimui.
Senoliai išgirdo pažadus, jog jiems už gydymą ir slaugą mokėti nereikės.
„Jeigu Seimas pritars, jog garbaus amžiaus gyventojams galima teikti nemokamas medicinos paslaugas ir prekes, jos bus pradėtos teikti nuo kitų metų“, – „Sekundei“ sakė atstovė.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas mano, kad vyresnio amžiaus žmonės, sužinoję apie numatytas permainas, neturėtų puoselėti nerealių lūkesčių. Jeigu Seimas ir pritars iniciatyvai, nemokamas bus tik tam tikras, o ne kiekvieno senolio pageidaujamas gydymas.
„Nebus taip, kad vyresnio amžiaus žmonės galės gauti kokių tik panorėję medikamentų, vitaminų, maisto papildų, gydymo sanatorijose, procedūrų ir panašiai. Ir dabar dauguma tam tikromis ligomis sergančių žmonių, tarp jų ir senolių, už kompensuojamuosius vaistus nemoka arba sumoka labai nedidelę jų vertės dalį. Visus kompensuojamuosius vaistus senoliams pradėjus skirti nemokamai, Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto fondas neturėtų nukentėti. Nieko blogo nenutiktų“, – svarsto direktorius.
Jis teigia, kad brangiausiai Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainuoja dvi gyventojų grupės – maži vaikai ir garbingo amžiaus žmonės. Jiems skiriamos didžiausios pinigų sumos.
Šioms dviem grupėms gydymo paslaugos, medikamentai daugeliu atvejų kompensuojama visu šimtu procentų, tačiau nėra taip, kad nemokama būtų absoliučiai viskas ir visiems.
Direktorius mano, kad paskelbtas pareiškimas apie nemokamą gydymą gali būti daugiau politinio pobūdžio, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį.
Vaistai išliks tie patys
„Šūkis gražus, bet dar laukia didžiulis darbas. Teks keisti daug norminių aktų, pertvarkyti krūvas dokumentų. Vis dėlto kompensuojamųjų vaistų sąrašo niekas nepakeis, jame išliks tie patys, pagal ligas skirti vaistai. Žmonės, kaip ir dabar, gaus tik tuos vaistus ir priemones, kurie tikrai reikalingi, kuriuos išrašys gydytojas. Jie bus kompensuojami 100 procentų ir senoliams primokėti nereikėtų. Aišku, kad nemokamų vaistų sąraše neturėtų atsirasti maisto papildų, vitaminų, įvairių nebūtinų procedūrų ir panašiai. Įstatymo pataisa kalba apie nemokamą gydymą, o ne apie nemokamus pageidavimus“, – mano direktorius.
Seimui pasiūlyta pataisa teigia, kad piliečiams, sulaukusiems 85 ir daugiau metų, siūloma teikti nemokamą gydymą ir slaugą bei visiškai apmokėti už medicininės pagalbos priemones ir vaistus. Buvęs ministras kalbėjo, kad ypatingus sunkmečius patyrusiai kartai valstybė gali ir yra finansiškai pajėgi nemokamai suteikti medikamentus, medicinines priemones.
Panevėžio miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė primena, kad kompensuojamieji vaistai skiriami ne pagal amžiaus grupes, o pagal ligų sąrašą ir kompensuojami atitinkamai pagal ligų sudėtingumą, paciento būklę.
„Gerai, kad pagalvota apie garbaus amžiaus žmones, ypač žinant, kokios nedidelės pensijos, kaip sunku gyventi. Numatytos permainos daugiau būtų susijusios su antrinio lygio paslaugomis, nes poliklinikoje pirminio lygio paslaugos visiems draustiesiems yra nemokamos – jeigu šeimos gydytojas mato, kad ligonį reikia siųsti konsultacijai, procedūroms, tyrimams, jis gauna nemokamas paslaugas ir tai nepriklauso nuo žmogaus amžiaus“, – teigia poliklinikos vadovė.
Viena ranka duoda…
Kasdien su sunkių ligų kamuojamų įvairaus amžiaus žmonių skausmu susidurianti Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė mano, kad teiginys „senoliams – nemokamas gydymas“ labai patrauklus, tačiau kas slypi jame, dar nevisiškai aišku. Sunku spręsti, kada pataisos įsigalios, kokia bus galutinė formuluotė, juk nebuvo net pirmo svarstymo.
„Ne amžius lemia ligonio būklę, o jo ligos“, – sako gydytoja ir pabrėžia, kad kartais girdint valdžios priimamus sprendimus atrodo, kad viena ranka duodama, o kita ketinama atimti.
Juk prieš prabylant apie nemokamą senolių gydymą, ką tik buvo bandytas priimti sprendimas dėl paliatyviosios slaugos permainų.
Jau lapkričio mėnesį turėjo įsigalioti įstatymas, ketinantis apriboti paliatyviosios slaugos, teikiamos patiems sunkiausiems ligoniams, laiką stacionare iki dviejų mėnesių. Pasiūlymas sulaukė griežtos kritikos. Pasipiktinę slaugos specialistai prašė paaiškinti, kur reikėtų siųsti sunkų ligonį po poros mėnesių, kritikuotas ir reikalavimas siaurinti paliatyviosios slaugos reikalingų ligonių ratą.
Įstatymo pataisa buvo atšaukta, sudaryta darbo grupė šį klausimą nagrinėja. Sprendimas turi būti priimtas iki rugsėjo 1 dienos.
„Tokie šūkiai kaip nemokamo gydymo paskelbimas ir panašūs kvepia demagogija.
Jeigu jau tarei žodį, jis turi tapti kūnu. O paliatyvioji slauga turi būti taikoma neribotai, valstybė galėtų leisti palengvinti sunkaus ligonio kančias ir leisti jam oriai numirti. Taupymas šioje srityje prasilenkia su žmogiškumu“, – pabrėžė gydytoja.
Senstanti visuomenė
Vis dėlto V. Grigienė pritaria galimam valstybės požiūriui į visuomenės senėjimą.
„Gal šis sumanymas bus pirmas žingsnis permainoms keičiant požiūrį į garbingo amžiaus žmones“, – svarsto slaugos ligoninės vadovė.
Pasak V. Grigienės, daug Europos šalių jau persiorientavo, prisitaikė prie senstančios visuomenės, pritaikė tam ir įvairias ūkio sritis.
Lietuva yra viena sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje senstanti visuomenė. Įspūdingiausias 80 metų ir dar vyresnių žmonių skaičiaus pokytis – jų per dešimtmetį padvigubėjo (nuo 2,3 iki 4,5 proc.).
Prognozuojama, kad 65 metų ir vyresni gyventojai 2060 m. Lietuvoje sudarys 31,2 proc. visų gyventojų.
Akivaizdu, kad sveikatos priežiūros sistema turės neišvengiamai keistis ir bandyti patenkinti vis didėsiantį vyresnio amžiaus žmonių gydymo ir slaugos poreikį.
Faktai
- Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena daugiau kaip 543 tūkstančiai 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, tai sudaro kiek daugiau nei 18 procentų visų šalies gyventojų.
- Vyresnių nei 85-erių metų senolių Lietuvoje yra maždaug 135 tūkstančiai.
- Nemokamas medicininis jų aprūpinimas valstybei atsieitų papildomus 7–8 milijonus litų per metus.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
