Galutinį sprendimą dėl 2013 m. biudžeto priims jau naujos sudėties Seimas, jis greičiausiai bus tvirtinamas likus kelioms savaitėms iki Kalėdų. Šventinį politikų dosnumą turėtų stabdyti objektyvūs veiksniai.
Šį antradienį Seime pristatinėdama kitų metų biudžetą dabartinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė, apeliuodama į būsimus Seimo narius, priminė, kad prireiks ne Kalėdų stebuklais dvelkiančių sprendimų. Bet nauja valdančioji dauguma šiai pagundai gali ir neatsilaikyti, ypač įvertinus tai, kad ūkio rodikliai bus geresni, negu prognozuota šių metų pradžioje (IQ prognozuoja, kad 2012 m. nominalia apimtimi bendrasis vidaus produktas viršys 2008-aisiais pasiektą rekordinį lygį).
2012-ieji gali tapti paskutiniais metais, kai valstybės ir savivaldybių biudžetams bus taikoma diržų veržimosi politika. Kiek ironiška, kad mažėjusios valstybės išlaidos bus siejamos tik su dabartinės ir jau nueinančios Vyriausybės valdymo laikotarpiu, o ateinančios Vyriausybės rankos nebus taip glaudžiai surištos kalbant apie biudžeto išlaidų ribojimą.
Kitais metais valstybės biudžeto pajamos jau šiais metais iš esmės turėtų pasiekti ar net nežymiai viršyti 2008 m. lygį. Biudžeto išlaidos kitais metais pirmą kartą per ketverius metus taip pat turėtų šiek tiek paaugti įvairiose srityse, todėl biudžeto deficitas vis dar sudarys apie 2,5 proc., tad išliks ir poreikis skolintis. O subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas planuojama nuo 2015 m.
Pasak I. Šimonytės, per ateinančius kelerius metus daugiau sunkumų dėl poreikio skolintis valstybei neturėtų iškilti. Kitais metais numatomas skolinimosi poreikis siekia apie 1,5 mlrd. litų ir yra mažiausias nuo 2004 m. Be to, valstybė jau yra sukaupusi dalį lėšų, reikalingų anksčiau išleistoms obligacijų emisijoms išpirkti. „Lėšų likučiai, kuriuos ras ateinanti Vyriausybė, nė iš tolo neprilygs švilpavusiems vėjams ir neapmokėtoms sąskaitoms, kurias rado šioji“, – pristatydama biudžeto projektą žadėjo I. Šimonytė.
Tiesa, I. Šimonytė greitai pridūrė, kad galimybių valstybei tarptautinėse rinkose skolintis už tas palūkanas, kurias šiai Vyriausybei pavyko pasiekti per pastaruosius kelerius metus, gali greitai nebelikti, jei naujoji valdžia į fiskalinę drausmę žvelgs ne taip drausmingai.
Jau žino, ką koreguos
Pirmasis kitų metų biudžeto svarstymas numatytas lapkričio 13-ąją, jį svarstys dar šios kadencijos Seimas. Tačiau antras biudžeto svarstymas jau vyks antros kadencijos Seime, jį galutinai tvirtins ir naujos sudėties vyriausybė.
Rinkimus laimėjusios socialdemokratų partijos lyderis Algirdas Butkevičius neslėpė, kad nauja valdžia ketina padaryti tam tikrų korekcijų – daugiau lėšų iš investicijų programos nukreips daugiabučių renovacijai, padidins ES struktūrinių fondų paramą šilumos ūkiui pertvarkyti. Jeigu bus pasilikta tik prie šių pakeitimų, pinigų perskėlimas iš vienos eilutės į kitą didelės įtakos nepadarys.
Bet yra ir keli nežinomieji, kurie priklausys nuo to, kaip greitai politikai ryšis įgyvendinti savo rinkiminius pažadus. Pirmiausia, tai kelių partijų žadėtasis minimalios mėnesio algos padidinimas. Šioje vietoje reikėtų prisiminti, kad minimali alga šios vasaros pabaigoje buvo padidinta 50 litų ir, Finansų ministerijos skaičiavimu, šiam padidėjimui kompensuoti iš valstybės biudžeto šiais metais buvo papildomai skirta 30 mln. litų.
Į naujos kadencijos Seimą išrinktas socialdemokratas Algirdas Sysas jau spėjo pareikšti, kad būtų galima svarstyti minimalios algos padidinimą iki 1 000 litų nuo kitų metų pradžios. Socialdemokratai nurodo, kad tam valstybės biudžete papildomai reikėtų numatyti apie 220 mln., nors realybei artimesnis skaičius greičiausiai siektų apie 350 mln. litų. Toks sprendimas skirtumą tarp biudžeto pajamų ir išlaidų vėl padidintų iki neigiamo 4 proc. skirtumo. Norint didinti minimalią algą ir toliau mažinti deficito dydį, tektų ieškoti sričių, kurioms finansavimas galėtų būti mažinamas.
Kitas veiksnys – 2008-aisiais sumažintų pensijų kompensavimo klausimas. Tai yra įpareigojęs padaryti Konstitucinis Teismas, o dabartinė Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė yra žadėjusi tai padaryti, kai tam susiklostys tinkamos ekonomikos sąlygos, bus subalansuotas biudžetas. Pagal dabartinę situaciją kompensavimo klausimas galėtų būti svarstomas ne anksčiau kaip 2014 m., o pats kompensavimo procesas prasidėti nuo 2015 m.
Jeigu naujoji Vyriausybė šio klausimo nuspręstų imtis nuo kitų metų, jai biudžeto išlaidas tektų didinti daugiau kaip 1 mlrd. litų, o visi pastarųjų metų bandymai subalansuoti biudžetą nueitų perniek.
Keli drausminantys veiksniai
Galima išskirti ir bent du veiksnius, kurie turės drausminamąjį poveikį politikams. Tai finansų rinkos ir Mastrichto kriterijai. Finansų rinkos iki šiol į Lietuvos rinkimines aktualijas reagavo abejingai – šalies rizikos vertinimas toliau po truputį mažėjo. Tad kol kas tikimybę, kad šalies fiskalinė kryptis galėtų smarkiai keistis, tarptautiniai investuotojai vertina kaip labai nedidelę.
Antras dalykas yra įpareigojantys Mastrichto kriterijai, kuriuos reikės atitikti norint įsivesti eurą. Kadangi praktiškai visos partijos eurą laiko Lietuvos tikslu kelerių metų perspektyvoje, tai daug laisvės nukrypti nuo padiktuoto dabartinės Vyriausybės kurso nebus palikta.
Aišku, naujai Vyriausybei visada lieka dar viena galimybė, kaip atlaisvinti biudžeto suvaržymus – didinti mokesčius. Didesnių mokesčių diskursas pastaraisiais metais tampa vis populiaresnis didelės valstybės skolos klausimus priverstose spręsti Vakarų šalyse. Lietuvoje esant dabartinei situacijai tai gali būti vienintelis būdas valstybės dosnumui padidinti ir ištesėti bent dalį plačiajai visuomenei duotų pažadų. Tai būtų labai trumparegiškas sprendimas. Nors tai, bent jau kalbant apie ankstesnę socialdemokratų vyriausybę, nėra jokia naujiena.
