Nuo pavasario po Panevėžio centrą šmirinėjančios žiurkės gyventojus jau varo į neviltį. Nors miesto valdžia ne kartą rinkosi spręsti šios problemos, net atsirado pasiryžusiųjų graužikus išnaikinti nemokamai, žiurkių veisykla ir toliau veikia visu pajėgumu.
Pačiame miesto centre jau daug metų nebeveikiantį viešąjį tualetą benamiams pavertus šiukšlynu, iš jo į miestą plūstelėjo žiurkės. Nors atsirado įmonė, pasiryžusi savo lėšomis išnaikinti graužikus, jie ir toliau nevaržomai siautėja, nes pastato savininkas ignoruoja visus prašymus ir raginimus susitvarkyti. U. Mikaliūno nuotr.
Gyvena laukimu
Jau nuo pavasario po Panevėžio centrą šmirinėjančios žiurkės tapo tikru galvos skausmu. Nors miesto valdžia ne kartą rinkosi spręsti šios problemos, net atsirado verslininkų, pasiryžusių graužikus nemokamai išnaikinti, žiurkių veisykla ir toliau veikia visu pajėgumu. Nei baudos, nei raginimai, nei bandymai gražiuoju priversti susitvarkyti šiukšlėse skęstantį savo turtą verslininko Vladimiro Karpenkos neveikia.
„Sekundė“ jau rašė, kad Kranto gatvėje, buvusiame viešajame tualete, kuris priklauso jau ne kartą pagarsėjusiam verslininkui V. Karpenkai, pavasarį apsigyvenę benamiai iš konteinerių pradėjo tempti įvairų šlamštą. Netrukus naujieji gyventojai įsitaisė ir įnamių – iš šiukšlynu paverstų patalpų būriais pradėjo lįsti didžiulės nusipenėjusios žiurkės.
Graužikai nesibaido brautis ne tik į čia gyvenančių panevėžiečių namus, bet ir užsuka į parduotuvėles ar nardo pėstiesiems tarp kojų. Nors vietiniai bando su nepageidaujamais gyvūnais kovoti visur kur tik įmanoma pristatydami spąstų ir nuodų, jų pastangos nedavė rezultatų.
Miesto valdžia pagalbos prašymams neliko kurčia, tačiau visi bandymai spręsti problemą atsimuša kaip žirniai į sieną. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigia, kad lengviausias kelias miesto centre išnaikinti žiurkes būtų iš apleisto pastato išvežti šiukšles ir jo savininkui pateikti sąskaitą, tačiau teisiškai toks kelias negalimas, nes tai yra privati teritorija. Savivaldybės atstovai ir raštu, ir žodžiu kreipėsi į V. Karpenką, kad šis tinkamai prižiūrėtų savo turtą, tačiau reakcijos – jokios.
„Su savininku bendravome keletą kartų. Davėme įmonės, kuri naikina graužikus ir tai žadėjo padaryti nemokamai, kontaktus. V. Karpenka norėjo asmeniškai susisiekti su jų vadovu ir prižadėjo viską išvalyti savo jėgomis, kai tik ras, kas tai gali padaryti. Dar kitą savaitę lauksime, o paskui žiūrėsime, ar neteks imtis kitų priemonių“, – „Sekundei“ teigė T. Jukna.
Gėda dėl miesto įvaizdžio
Deja, kol kas V. Karpenka nesiteikė nei šiukšlių išvežti, nei susisiekti su pagalbos ranką tiesiančiais verslininkais. Kaip teigė graužikus naikinančios įmonės „Dezinfa“ Panevėžio padalinio vadovas Rolandas Vinkšnelis, kol kas jokio skambučio ar pageidavimo padėti išnaikinti graužikus nesulaukęs. „Dezinfa“ pasiryžusi tai padaryti nemokamai, net jei minėtos patalpos priklauso pasiturinčiam verslininkui.
„Kai tik išgirdome apie tai, kad miesto centre siautėja žiurkės, Savivaldybei iš karto pasiūlėme savo pagalbą. Savivaldybė savo lėšomis negali tvarkyti privačios valdos, o jos savininkas dėl kažkokių priežasčių to nedaro. Išeina užburtas ratas, todėl savo pagalbą pasiūlėme mes“, – kalbėjo R. Vinkšnelis.
Įmonės vadovas puikiai supranta, kokią žalą gali pridaryti sparčiai besidauginančios žiurkės. Jos ne tik platina įvairias užkrečiamąsias ligas, naikina turtą, bet ir darko estetinį miesto veidą. Jam, kaip ir daugeliui panevėžiečių, tiesiog nemalonu, kai pačioje miesto širdyje, reprezentacinėje vietoje, siautėja graužikai. Tai formuoja blogą Panevėžio įvaizdį.
„Patys gyvename Panevėžyje ir negalime nematyti viso to, juo labiau kad tikrai galime prisidėti sprendžiant šią problemą. Retai kada teikiame paslaugas nemokamai, bet šis atvejis išskirtinis. Tai ne vieno žmogaus, o viso miesto bėda. Tikiuosi, atsiras kokia įmonė, galinti išvežti visas tas šiukšles. Šią problemą bus galima išspręsti tik tada, kai viso to imsis visa bendruomenė“, – įsitikinęs R. Vinkšnelis.
Turtas ar šiukšlės
Panevėžio savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Daiva Svirelienė teigia, kad Savivaldybės galimybės kovoti su šiukšlintojais ir savo turto neprižiūrinčiais asmenimis labai ribotos. Nors Miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse aiškiai nurodyta, kaip turto savininkas privalo jį prižiūrėti, realiai nėra įrankių, kuriais būtų galima nubausti pažeidėją ir priversti jį susitvarkyti.
Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus pareigūnai pažeidėjui gali išrašyti tik baudą. Šiuo atveju V. Karpenkai galima skirti administracinę baudą, siekiančią iki 570 eurų.
„Konstitucijoje aiškiai įtvirtinta, kad viešasis sektorius negali brautis į privačią teritoriją. Čia tas pats, kaip įeiti pas svetimą žmogų į namus ir liepti pasikloti lovą, nes man nepatinka. Su šia problema susiduria ne tik Panevėžio savivaldybė. Šiuo klausimu turėtų būti visai kita valstybės politika“, – „Sekundei“ teigė D. Svirelienė.
Dar vienas kelias, jeigu pažeidėjas susimoka baudas ir toliau ignoruoja problemą, – kreiptis į teismą, kad šis leistų sutvarkyti privataus asmens valdas. Deja, toks problemos sprendimo būdas yra labai ilgas, sunkus ir brangus. Todėl Savivaldybė nebuvo padavusi į teismą nė vieno šiukšlintojo.
„Tokios bylos itin brangios, nes reikalinga ekspertizė ir turto vertinimas. Prieš imdamiesi bet kokių veiksmų ekspertai turi nustatyti, ar tai iš tiesų tik šiukšlės, ar vertingas turtas. Gal V. Karpenka teisme ir nepasakytų, kad tai jo turtas, bet labai dažnai vadinamiesiems kaupikams, kurie visokį gėrį iš konteinerių tempia į namus, tai atrodo didžiausias turtas“, – pažymi D. Svirelienė.
Šeimininkauja kaip nori
Kiek laiko panevėžiečiai po miesto centrą dar bus priversti vaikščioti baimingai dairydamiesi, ar neatsiveja didžiulė žiurkė, neaišku. Mat pats V. Karpenka kol kas ignoruoja visus prašymus ir raginimus susitvarkyti savo valdas. Su „Sekundės“ žurnalistais jis taip pat atsisakė bendrauti.
Tai ne pirmas žinomo verslininko, pastaruoju metu gyvenančio sostinėje, akibrokštas. Prieš ketverius metus prieš V. Karpenką buvo sukilę dviejų namų sostinėje, Jogailos ir Vilniaus gatvėse, gyventojai. Jie skundėsi, kad V. Karpenka, supirkęs butus dviejuose namuose, visiškai ignoruoja gyventojų prašymus susitvarkyti. Verslininkas su žmona buvo nupirkęs 22 butus ir kitas patalpas iš 47-ių, tad be jo leidimo gyventojai negalėjo pakeisti net telefonspynės. Todėl namai miesto centre stovėjo apleisti, aptriušę ir seniai nematę remonto, o visus gyventojų argumentus verslininkas atremdavo, kad tvarkytis netikslinga.
Panašiai buvo ir Panevėžyje, mat verslininkui priklauso dalis pastatų Vasario 16-osios, Respublikos bei kitose centrinėse miesto gatvėse. Prieš keletą metų savotiškais verslininko įkaitais tapę gyventojai buvo pramynę takus į visas galimas instancijas, kai V. Karpenka, ėmęsis savavališkų statybų, pridarė žalos viso namo būklei – skilo jo siena. Be to, verslininkas statybinėmis medžiagomis, senais apdegusiais ir nebevažiuojančiais automobiliais buvo užgriozdinęs visą kiemą. Nors ne kartą Savivaldybės, Butų ūkio bei apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnai buvo atvykę patikrinti, ar V. Karpenka statybos darbus atlieka teisėtai, šis visiems įžūliai prieš nosį užtrenkdavęs duris.
Lina DRANSEIKAITĖ
