Paįstrio Juozo Zikaro vidurinėje mokykloje jau šiemet grupelė devintokų pradeda mokytis pagal alternatyvųjį ugdymą. Mokiniai jiems sudėtingus dalykus mokysis kitaip nei jų bendraamžiai. Pritaikius naują modelį vaikai nebus verčiami atsiskaityti ir galės vieną kartoti kelias savaites, o atsiskaitys tuomet, kai patys nuspręs.
Spręs vaikai
Alternatyviojo ugdymo modelis padeda motyvacijos stokojantiems jaunuoliams išlikti mokykloje. Tokiems mokiniams sudaromos individualios programos, leidžiančios ne tik sukaupti žinių, bet ir įgyti praktinių įgūdžių jiems įdomiose sferose, jų mokymo galimybes atitinkančiu lygiu.
Jaunuoliai dalį laiko praleidžia produktyviojo mokymosi klasėse ir mokosi matematikos, gimtosios ir užsienio kalbų, gamtos, technologijų, socialinių mokslų. Paskui jie teorines žinias pritaiko praktikos vietose – verslo įmonėse, įvairias paslaugas teikiančiose įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose. Čia vaikams parengtos praktinės užduotys – tokios, kad susidomėtų chemija, fizika, biologija, jie atlieka tyrimus, patys renka mokymuisi reikalingą informaciją.
Asmeninė programa
Produktyviojo mokymosi metodas taikomas dvejus metus. Per juos vaikai išbandys save 4–8 įvairiose praktikos vietose, jose mokysis po kelis mėnesius. Kiekvienam, atsižvelgiant į pomėgius, domėjimosi sritis, gebėjimus, socialinius įgūdžius, sudaroma asmeninė mokymosi programa.
Pagal šį metodą besimokančiųjų vertinami ne tik pasiekti rezultatai, bet ir pažanga, t. y. atsižvelgiama į tai, kiek pastangų buvo įdėta, kad pasiektų esamą lygį.
Į Panevėžį atvykęs Berlyno produktyviojo mokymosi instituto direktorius Holgeris Mirovas pasidžiaugė, kad šis mokymosi metodas Vokietijos sostinėje taikomas jau penkiolika metų ir pasiteisina. Direktorius pateikė pavyzdį: viena moksleivė nemokėjo matematikos, tačiau buvo įsigudrinusi nusirašinėti nuo draugų ir gaudavo gerą įvertinimą.
„Tačiau kai viskas paaiškėjo, pasirodė, kad jos matematikos žinios – penktoko lygio. Ji vėliau mokėsi pagal alternatyvųjį ugdymą ir buvo seselės asistentė. Nors kai kam atrodo, kad matematikos šioje srityje nedaug tereikia, tačiau iš taip nėra“, – aiškino Berlyno produktyviojo mokymosi instituto direktorius.
Mokosi stebėdami
H.Mirovas sako, kad mokiniai gali pasirinkti daugybę sferų, kuriose pageidauja dirbti. Vaikai gana dažnai praktiką atlikti nori laikraščių ar radijo redakcijose, kur gali įgyvendinti savo svajones.
„Mokiniai dalyvauja darbinėje veikloje, padeda darbuotojams. Ir jiems tai labai įdomu, o tada lengviau mokytis. Ugdymo turinį moksleiviai vis tiek turi išmokti, tam tikras žinių lygis turi būti pasiektas, todėl, be praktikos, jie mokomi tokių pačių dalykų, kaip ir kiti bendraamžiai“, – pasakoja H.Mirovas. Pasak jo, patirtis labai teigiama.
„Kai tik vaikai supranta, dėl ko mokosi, tada ir atsiranda motyvacija“, – tikina specialistas. H.Mirovo tvirtinimu, Vokietijoje, kaip dabar Lietuvoje, viskas prasidėjo nuo kelių mokyklų. Pasiteisinus projektui, atsirado vis daugiau alternatyviojo ugdymo klasių ir dabar ši programa taikoma daugiau nei 80-yje ugdymo įstaigų.
Surengė atranką
Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro Projektų administravimo skyriaus vyresnioji specialistė, alternatyvaus ugdymo vadovė Simona Plienaitytė sako, kad produktyvusis mokymasis Lietuvoje pradėtas įgyvendinti tik šiais metais. Balandžio mėnesį Švietimo aprūpinimo centras vykdė mokyklų ir mokytojų atranką. Joje dalyvavo net 31 mokymo įstaiga iš 20 šalies savivaldybių. Konkursui paraiškas pateikė vidurinės mokyklos, gimnazijos, atrankoje aktyviai dalyvavo mažesnių miestų švietimo įstaigos. Įveikusios sudėtingą atranką, teisę nuo rugsėjo diegti produktyvųjį mokymąsi įgijo tik Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro vidurinė mokykla, Kauno Rokų vidurinė mokykla ir Kėdainių jaunimo mokykla. Kaip teigia S.Plienaitytė, panevėžiečiai vienintelei pasirinko sunkesnį kelią ir moksleiviai mokysis pagal suomišką ir vokišką metodą. Kitos dvi mokyklos pasilengvino sau darbą.
Visose šiose įstaigoje bus įsteigtos produktyviojo mokymosi klasės, kuriose dvejus metus su 10–15 moksleivių dirbs pedagogai. Jie mokiniams ne tik dėstys įprastus dalykus (matematiką, lietuvių ir anglų kalbas, istoriją), bet ir rengs individualias mokymosi praktikos vietose programas, lankys savo auklėtinius, stebės jų pažangą ir vertins juos. Tie pedagogai dalyvavo seminaruose Lietuvoje bei Vokietijoje ir kur įgijo specifinių žinių.
Neliks baimės
Juozo Zikaro vidurinės mokyklos mokiniai dvi dienas per savaitę mokysis praktikos vietose: Paįstryje esančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
Produktyviojo mokymosi projekto įgyvendinimo mokytojas Vaclovas Krikščiūnas sako, kad į programą jau įsitraukė septyni moksleiviai.
„Kai kurie vaikai turi mokymosi sunkumų ar elgesio problemų. Jie pasijunta atstumti, nebelanko pamokų. Šis metodas kaip tik tokiems, nes ugdymas čia lankstus, iš vaikų nereikalaujama vieną ar kitą dalyką išmokti per savaitę ar dieną. Jie mokosi ir patys nusprendžia, kada pasirengę atsiskaityti“, – teigia V.Krikščiūnas. Pasak mokytojo, paaugliams nebereikia bijoti, kad mokytojas juos pakvies atsakinėti prie lentos, jis nebepatiria įtampos.
Pedagogo tvirtinimu, mokytojas su vaiku dirba individualiai, kalbasi, mokinys gali drąsiai ko nors paklausti.
„Vaikai skirtingi: vienas tą patį dalyką išmoksta greičiau, kitam reikia daugiau laiko. O besimokydami bendrose klasėse bendra tvarka jie priversti derintis prie kitų. Taigi kaskart atsiranda vis daugiau spragų, todėl mokiniui sunkiau prisivyti draugus“, – aiškina vienas iš alternatyviojo ugdymo mokytojų.
V.Krikščiūnas džiaugiasi, kad vienas berniukas pradėjo lankyti šią programą, nors baigęs devintą klasę jau norėjo išeiti iš mokyklos.
Mokyklos dalis
V.Krikščiūno tikinimu, įsitraukę į veiklą moksleiviai turėtų didesnę motyvaciją, jiems lengviau nuspręsti, ar ateityje galėtų dirbti panašų darbą.
„Mes bendradarbiausime su medžio apdirbimo bendrove. Joje dirbdami moksleiviai, kurie galbūt svajoja apie staliaus specialybę, galės realiai pamatyti, koks tai darbas“, – teigia mokytojas. Pasak jo, vaikai galės tapti ir mokytojų padėjėjais, dirbti prekybos, medicinos srityse, darbuotis bibliotekoje, įsitraukti į kitas veiklas.
Paįstrio Juozo Zikaro vidurinės mokyklos direktorė Gita Kubilienė pažymi, kad visi vaikai yra mokiniai ir bus vertinami.
G.Kubilienė sako, kad įsitraukę į alternatyviojo ugdymo programą moksleiviai turi teisę mokytis kartu su savo klasės draugais, tačiau tuos dalykus, kurie jiems per sunkūs – atskirose, nedidelėse grupelėse.
„Taigi jie dalyvauja bendrame mokymosi procese“, – apibendrina mokyklos vadovė.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
