Operatorių peštynėse dėl mažiausios kainos išloš klientai. Bet tai nebūtinai teigiamas dalykas.
Per pastaruosius kelis mėnesius pasikeitus dviem iš trijų mobiliojo ryšio bendrovių vadovų buvo galima spėti, kad šioje rinkoje bus pokyčių. Ilgai laukti nereikėjo.
Pirmą šūvį paleido „Bitė“. Ji nuo lapkričio pradžios pristatė neribotų pokalbių ir trumpųjų žinučių planą už 22 litų per mėnesį mokestį. Nepraėjus nė parai atsakymą pateikė „Tele2“ – pasiūlė neribotai kalbėti už 21 litą per mėnesį. „Omnitel“ atsakas šiame kainų kare buvo subtilesnis akcentuojant duomenų perdavimo įkainius.
Įdomu tai, kad naujiems mokėjimo planams viešinti skirtos reklamos kampanijos pradėtos tą pačią dieną. Vadinasi, varžyboms dėl mažiausios kainos mobiliojo ryšio rinkos dalyviai buvo pasiruošę iš anksto. O kad toks žingsnis anksčiau ar vėliau bus žengtas, buvo galima spręsti iš įvykių šalyje kaimynėje.
Praėjusių metų rugsėjį neribotų pokalbių planą Latvijoje pristatė operatorius LMT, priklausantis tai pačiai švedų grupei „TeliaSonera“ kaip ir lietuviškoji „Omnitel“. Pasirinkę šio operatoriaus siūlomą planą „Briviba“ už 6,99 lato (maždaug 34 litų) mėnesio mokestį latviai galėjo pliurpti kiek širdis geidžia.
Lietuviškai „Bitei“ gimininga bendrovė „Bite Latvija“ po mėnesio pristatė 5,55 lato (apie 27 litus) kainuojantį planą. Latvių „Tele2“ paskutinis iš trijų operatorių įsijungė į tokias lenktynes.
Pastaruosius keletą metų bendrovei „Bite Latvija“ vadovavusio Fredo Hrenchuko teigimu, tokios permainos gerokai supurtė šios šalies mobiliojo ryšio rinką – operatorių keičiančių vartotojų skaičius padidėjo keturis kartus, prakalbamo laiko kiekis išaugo 30–40 proc. Ši taktika bendrovei „Bite Latvija“ padėjo privilioti daugiau naujų klientų, o pajamas per trumpą laiką padidinti trečdaliu.
Bet konkurentų sėkmę „Tele2“ Komercijos departamento direktorius Petras Kirdeika, anksčiau dirbęs šalyje kaimynėje, vertino atsargiai ir pabrėžė, kad „Bite Latvija“ prieaugį fiksavo nuo palyginti žemo pradinio taško. Jis tai pat akcentavo, kad kainų karą pradėjęs operatorius LMT apskritai nieko nepasiekė.
Kuo pigiau – tuo geriau?
Kai rinkos dalyviai kaunasi dėl kainų, dažniausiai iš to laimi klientai. Lietuvoje situaciją galima vadinti ypatinga, nes lietuviai už mobilųjį ryšį jau moka mažiausiai Europoje. Kaip parodė vasaros pabaigoje paskelbtas Europos Komisijos tyrimas, Lietuvoje pokalbio minutė vidutiniškai kainuoja 6,6 cento. Tai penkis kartus mažiau už ES vidurkį. Vis dėlto, operatoriams pasiūlius neribotų pokalbių planus, šalyje paslaugos vidutiniškai dar labiau atpigs.
Beje, bendrovės neslepia, kad dabartinis kainų lygis dar ne riba ir, kol pelno maržą pavyksta išlaikyti 35 proc. lygio, paslaugas galima piginti. Tačiau per ilgesnį laikotarpį tai gali duoti ne visai lauktą efektą.
Kaip žurnalui IQ teigė koncerno „TeliaSonera“ vyresnysis viceprezidentas Håkanas Janssonas, mobiliojo ryšio bendrovių netolimoje ateityje laukia didelė dilema – iš kur paimti pinigų naujoms investicijoms, kai mažėja pajamos ir pelningumas. Anot jo, telekomunikacijų bendrovių visoje Europoje būklė kur kas prastesnė negu anksčiau, o vienintelė išeitis gali būti dalytis tinklo infrastruktūros sąnaudomis.
Vienas būdų tai padaryti – susijungti mobiliojo ryšio bendrovėms. H. Janssonas spėjo, kad net tokioje rinkoje kaip Švedija po penkerių metų iš keturių dabartinių operatorių gali likti tik du. Ta pati prognozė galioja ir Lietuvai, kurios teritoriją mobiliojo ryšio tinklu aprėpti tris kartus verta dar mažiau.
Kita išeitis bendrovėms, norinčioms sumažinti investicijas į infrastruktūrą, – dalytis savo tinklais. Kalbant apie senuosius 2G kartos tinklus, tokios galimybės nebuvo, bet naujesnės 3G ir 4G kartos tinklai leidžia jais tuo pačiu metu naudotis kelių operatorių klientams.
Galbūt tokios tendencijos ne itin patiks rinkos reguliuotojams, nes konkurencingumas šioje srityje sumažės. Bet tai gali būti vienintelis būdas išlaikyti dabartines kainas ir pasiūlyti tinklo naujovių.
