Unikalus organas
Kepenys vadinamos organizmo laboratorija. Jos – stambiausia
virškinimo liauka: užima beveik visą ertmę po dešiniuoju šonkaulių lanku.
Kepenys atlieka per trisdešimt funkcijų.
Tai – vienas svarbiausių ir didžiausių organizmo filtrų. Juk su
įkvepiamu oru ir suvalgomu maistu į organizmą patenka toksinių medžiagų, tad jį
reikia išvalyti.
Kepenys apvalo iš žarnyno į širdį tekantį kraują, nes jame, be
pasisavintų maistingųjų medžiagų, gausu organizmui kenksmingų ar net nuodingų,
šis organas padaro nekenksmingus medžiagų apykaitos produktus, saugo energijos
išteklius, kurių reikia smegenims ir raumenims.
Kepenys gamina ir išskiria tulžį, reguliuoja cirkuliuojančio
kraujo kiekį, dalyvauja jo krešėjime. Kepenims nustojus veikti, sutrinka
krešėjimas, ir žmogus gali mirtinai nukraujuoti.
Be to, šioje vadinamoje organizmo laboratorijoje sintetinami
baltymai ir vitaminas A, kaupiami vitaminai D, K, PP ir B grupės vitaminai,
geležis, kuri dalyvauja hemoglobino gamyboje, chemiškai apdorojami hormonai.
Sutrinka veikla
Kepenis dažniausiai pažeidžia hepatito virusai, jų veikla gali
sutrikti dėl įvairių uždegimų.
Kepenų veiklą blogina alkoholis, medikamentai, kai kurios
maisto produktų sudedamosios dalys, užteršta aplinka. Šio svarbaus organo
funkcija kartais sutrinka ir po tulžies pūslės šalinimo operacijos.
Kepenys blogiau atlieka savo darbą ir dėl organizmo pakitimų,
jei sergama onkologinėmis ar imuninės sistemos ligomis.
Reikėtų susirūpinti, jei dažnai užkietėja viduriai, nes
toksinai pro žarnų sieneles pakartotinai įsiurbiami į kraują. Tada kepenys turi
tas kenksmingas organizmui medžiagas vėl perdirbti ir gali neatlaikyti tokio
krūvio.
Vaistai ne tik gydo, bet ir turi nepageidaujamą poveikį.
Dažniausiai kepenis pažeidžia antibiotikai, psichotropiniai preparatai,
nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Taip pat pavojingi kai kurie vaistai
tuberkuliozei, grybeliui gydyti, kontraceptikai.
Iš dažniau vartojamų vaistų kepenims kenkia paracetamolis,
aspirinas. Kartais žmogus neįvertina, kad, vartodamas kelis vaistus vienu metu
ir nežinodamas jų tarpusavio sąveikos, nuodija kepenis ir jas pažeidžia.
Nemalonūs pojūčiai
Iš pradžių jokių ligos požymių nejuntama, bet organizmas po
truputį ima siųsti signalus, kad kepenys nesveikuoja. Vienas iš jų – nuolatinis
nuovargis. Žmogus jaučiasi neišsimiegojęs, pavargęs, nors, atrodo, tam
priežasčių nėra – miega taip pat, kaip visada, pailsi.
Kartais apima silpnumas, atsiranda nemalonių pojūčių po
dešiniuoju šonkaulių lanku.
Gali dažnokai varginti akių uždegimai, akių skausmas ir
perštėjimas. Jei kyla pojūtis, tarsi dulkių būtų patekę į akis, ir norisi jas
pasitrinti, galbūt tai signalas, kad negaluoja kepenys.
Vėliau išnyksta apetitas, krenta svoris, atsiranda kartumo
jausmas burnoje, nuo menkiausio alkoholio kiekio apgirstama. Dažnas kepenų
nepakankamumo simptomas yra voratinklį primenantis apgamas – dėmelė, apsupta
plonų kraujagyslių.
Negalavimams užsitęsus, išryškėja kepenų ligoms būdingi
požymiai: padidėja pilvo apimtis, vargina jo skausmas, sutrinka virškinimas,
susilaiko skysčiai – jie kaupiasi kojose arba pilve.
Gali pradėti kamuoti sąnarių skausmai.
Kai prasideda kepenų ligų komplikacijos, medikamentinis gydymas
dažnai būna neveiksmingas. Gyvybę gali išgelbėti tik sudėtinga kepenų
persodinimo operacija.
Badauti nepatartina
Sergant kepenų ligomis visada pažeidžiamos jų ląstelės, todėl
gali sutrikti šio organo veikla ir sulėtėti ląstelių atsinaujinimas. Laiku
pradėjus gydytis, kepenų pažeidimas neprogresuos.
Taigi labai svarbu nedelsti ir tuoj pat kreiptis į gydytoją, o
jis nuspręs, kokie reikalingi tyrimai, ir, atsižvelgęs į jų rezultatus, paskirs
gydymą arba nuramins, kad nėra pagrindo nerimauti.
Pasitarus su gydytoju, jei jis neprieštarauja, galima taikyti
kai kurias priemones kepenims stiprinti.
Dabar madinga įvairias ligas gydyti bado dieta. Ar tai būtina,
sprendžia specialistai. Tačiau viena aišku, kad, negaluojant kepenims, badauti
kenksminga. Mat tada išskiriama daug toksinų, vadinasi, kepenims teks didžiulis
papildomas krūvis – reikės kur kas intensyviau valyti organizmą.
Kai kurie dietologai teigia, kad kepenims padeda ryžių ir
daržovių dieta (būtina pasiklausti savo gydytojo nuomonės!). Galima vartoti
nevirtas morkas, kopūstus, agurkus, iš virtų daržovių – bulves, burokėlius,
žaliuosius žirnelius, žiedinius kopūstus, aguročius, svogūnus.
Reikėtų vengti raugintų, sūdytų ir marinuotų daržovių, pupų,
pupelių, lęšių, rūgštynių, turtingų eterinių aliejų česnakų, ridikų, ridikėlių.
Ryžių ir daržovių dietos laikomasi 10–14 dienų. Valgoma dažnai,
bet porcijos neturi būti didelės, geriama nemažai skysčių – vandens arba vaisių
ar daržovių sulčių, atskiestų vandeniu. Prie įprasto valgiaraščio grįžtama
pamažu. Bet reikia įsidėmėti, kad kepenims nepatinka riebus, keptas, aštrus
maistas, svaigieji gėrimai.
PARENGĖ L.ŽUKAITĖ
