Per sode praleistą savaitgalį įsiskaudo galva, pasitempėte nugarą arba įgėlė bitė? Nuo tokių nemalonumų niekas nėra apsaugotas. Belieka pasistengti kuo greičiau susigrąžinti gerą savijautą.
Kraujospūdžio padidėjimas
Sergantieji hipertonija žino, kaip elgtis, kai padidėja kraujo spaudimas. Bet jis netikėtai šoktelti gali ir sveikiems žmonėms – darbuojantis savo žemės sklypelyje ne naujiena pervargti, perkaisti saulėje arba susinervinti, pavyzdžiui, dėl kurmių išraustos vejos.
Suprasti, kad padidėjo kraujospūdis, galima iš galvos skausmo arba svaigimo, pykinimo, ūžimo ausyse. Jei neturite kraujo spaudimo matuoklio, pasiskolinkite iš kaimynų, bet jei jame pasirodę skaičiai patvirtins jūsų nuogąstavimus, neskubėkite gerti pasiūlytos tabletės.
Pirmiausia reikia sumažinti organizme esančių skysčių kiekį. Šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus gali atstoti vanduo su petražolių sultimis arba šviežio agurko sunka, o geriausia būtų, jei turėtumėte spanguolių.
Naudinga palįsti po šiltu dušu (tik ne į karštą vonią!). O tada atsigulkite į lovą, atsipalaiduokite ir pasistenkite valandą ar porą pamiegoti. Turėtumėte pasijusti geriau. Bet jei arterinis spaudimas buvo padidėjęs du ar tris kartus per savaitę, be gydytojo konsultacijos neapsieisite.
Nugaros skausmas
Kartais neapskaičiavus savo jėgų pakeliamas per sunkus maišas arba persistengiama kasant dirvą. Jei skausmas surakino taip, kad sunku išsitiesti, teks kreiptis į medikus. Bet jei nugarą tik nesmarkiai maudžia, padės šiluma ir ramybė.
Juosmenį reikia apvynioti vilnone skarele (beje, visiems sodininkams labai praverstų šunų vilnos juosta), po ja galima pakišti kelis kopūstų lapus. Drąsiausieji gali pasiryžti skaudamą vietą išsiplakti dilgėlėmis. Ir – į lovą. Galima išgerti kurio nors analgetiko tabletę. Kitas dvi ar tris dienas reikėtų nedirbti jokio fizinio darbo.
Vapsvos įgėlimas
Kartais palėpėje ar ūkiniame pastate pasitaiko netyčia išardyti vapsvų lizdą ir patirti jų kerštą. Būkite atsargūs, jei žaizdelėje liko geluonis, ištraukite jį pincetu, bet nemėginkite išspausti, nes nuodai pasklis ir įkąsta vieta ištins. Žaizdelę reikia nuvalyti vandenilio peroksidu ir pridėti ledo kompresą. Kad neištintų, įgeltą vietą rekomenduojama suvilgyti kiaulpienių sultimis arba patrinti sutrintu gysločio lapu, arba prispaudus kelias minutes palaikyti perpjautą svogūno galvutę.
Jei įgėlė keli vabzdžiai, norėdami sumažinti nuodų poveikį, gerkite kuo daugiau vandens, taip pat naudinga išgerti vaistų nuo alergijos.
Taip pat elgiamasi ir įkandus bitei.
Beje, jei aplink pilna uodų, neužmirškite su savimi pasiimti apsaugos priemonių. Ilgiausiu poveikiu – nuo pusantros iki pustrečios valandos – pasižymi kremas nuo uodų. Jo nereikia įtrinti, užtenka lengvai patepti odą. Prieš miegą to preparato likučius nuplaukite su dušo žele. O purškiamomis priemonėmis reikia apdoroti tik drabužius, ant odos jų neturėtų patekti.
Įsipjovimas
Dažniausias susižalojimas užmiestyje – įsipjovimas. Priemonių reikia imtis nedelsiant, antraip sužeista vieta gali supūliuoti, ir tektų ilgai gydytis.
Nedidelę žaizdelę, nuplovus antiseptine priemone, pakanka užklijuoti baktericidiniu pleistru. O jei susižalojote smarkiau, pjūvio vietą nuplaukite su ūkiniu muilu po tekančio vandens srove.
Kraują padeda sustabdyti vandenilio peroksidas, paskui odą aplink žaizdą patepkite jodu, o įpjautą vietą – antibakteriniu tepalu, tai apsaugos nuo infekcijos patekimo.
Parengė A. Gotautaitė
Kraujospūdžio padidėjimas
Sergantieji hipertonija žino, kaip elgtis, kai padidėja kraujo spaudimas. Bet jis netikėtai šoktelti gali ir sveikiems žmonėms – darbuojantis savo žemės sklypelyje ne naujiena pervargti, perkaisti saulėje arba susinervinti, pavyzdžiui, dėl kurmių išraustos vejos.
Suprasti, kad padidėjo kraujospūdis, galima iš galvos skausmo arba svaigimo, pykinimo, ūžimo ausyse. Jei neturite kraujo spaudimo matuoklio, pasiskolinkite iš kaimynų, bet jei jame pasirodę skaičiai patvirtins jūsų nuogąstavimus, neskubėkite gerti pasiūlytos tabletės.
Pirmiausia reikia sumažinti organizme esančių skysčių kiekį. Šlapimo išsiskyrimą skatinančius vaistus gali atstoti vanduo su petražolių sultimis arba šviežio agurko sunka, o geriausia būtų, jei turėtumėte spanguolių.
Naudinga palįsti po šiltu dušu (tik ne į karštą vonią!). O tada atsigulkite į lovą, atsipalaiduokite ir pasistenkite valandą ar porą pamiegoti. Turėtumėte pasijusti geriau. Bet jei arterinis spaudimas buvo padidėjęs du ar tris kartus per savaitę, be gydytojo konsultacijos neapsieisite.
Nugaros skausmas
Kartais neapskaičiavus savo jėgų pakeliamas per sunkus maišas arba persistengiama kasant dirvą. Jei skausmas surakino taip, kad sunku išsitiesti, teks kreiptis į medikus. Bet jei nugarą tik nesmarkiai maudžia, padės šiluma ir ramybė.
Juosmenį reikia apvynioti vilnone skarele (beje, visiems sodininkams labai praverstų šunų vilnos juosta), po ja galima pakišti kelis kopūstų lapus. Drąsiausieji gali pasiryžti skaudamą vietą išsiplakti dilgėlėmis. Ir – į lovą. Galima išgerti kurio nors analgetiko tabletę. Kitas dvi ar tris dienas reikėtų nedirbti jokio fizinio darbo.
Vapsvos įgėlimas
Kartais palėpėje ar ūkiniame pastate pasitaiko netyčia išardyti vapsvų lizdą ir patirti jų kerštą. Būkite atsargūs, jei žaizdelėje liko geluonis, ištraukite jį pincetu, bet nemėginkite išspausti, nes nuodai pasklis ir įkąsta vieta ištins. Žaizdelę reikia nuvalyti vandenilio peroksidu ir pridėti ledo kompresą. Kad neištintų, įgeltą vietą rekomenduojama suvilgyti kiaulpienių sultimis arba patrinti sutrintu gysločio lapu, arba prispaudus kelias minutes palaikyti perpjautą svogūno galvutę.
Jei įgėlė keli vabzdžiai, norėdami sumažinti nuodų poveikį, gerkite kuo daugiau vandens, taip pat naudinga išgerti vaistų nuo alergijos.
Taip pat elgiamasi ir įkandus bitei.
Beje, jei aplink pilna uodų, neužmirškite su savimi pasiimti apsaugos priemonių. Ilgiausiu poveikiu – nuo pusantros iki pustrečios valandos – pasižymi kremas nuo uodų. Jo nereikia įtrinti, užtenka lengvai patepti odą. Prieš miegą to preparato likučius nuplaukite su dušo žele. O purškiamomis priemonėmis reikia apdoroti tik drabužius, ant odos jų neturėtų patekti.
Įsipjovimas
Dažniausias susižalojimas užmiestyje – įsipjovimas. Priemonių reikia imtis nedelsiant, antraip sužeista vieta gali supūliuoti, ir tektų ilgai gydytis.
Nedidelę žaizdelę, nuplovus antiseptine priemone, pakanka užklijuoti baktericidiniu pleistru. O jei susižalojote smarkiau, pjūvio vietą nuplaukite su ūkiniu muilu po tekančio vandens srove.
Kraują padeda sustabdyti vandenilio peroksidas, paskui odą aplink žaizdą patepkite jodu, o įpjautą vietą – antibakteriniu tepalu, tai apsaugos nuo infekcijos patekimo.
Parengė A. Gotautaitė
