Aptiko šimtametį grindinį
Praeities palikimu negalinčiame pasigirti Panevėžyje
vandentiekį tiesiantys statybininkai tik per plauką nesunaikino prieš du
šimtmečius pakloto autentiško grindinio.
Apie Birutės g. nuėmus asfaltą atsivėrusį grindinį
paveldosaugininkams pranešė ne darbus atliekanti statybos bendrovė ir juos
stebinti archeologė, o paveldo likimu susirūpinę gyventojai.
Paveldo saugotojai darbus laikinai sustabdė. Planuojama asfaltą
nuo dar XIX a. menančio grindinio nuplėšti ir likusioje Birutės g. dalyje bei
gretimoje Š.Mero gatvelėje. Iki šiol Panevėžyje autentiškas, kaip manoma, taip
pat XIX a. klotas vos 10 metrų grindinys išlikęs tik vienoje gatvelėje miesto
centre.
Viliotų turistus
Birutės g. rąstinį antrą šimtą metų skaičiuojantį namą
tvarkantis verslininkas Vidmantas Perevičius nustėro pirmadienio pavakare
išvydęs po statybininkų nuimto asfalto sluoksniu atsivėrusį originalų grindinį.
„Kanalizaciją ir vandentiekį tiesiantys statybininkai ruošėsi
iškasti ir išvežti tokį gražų bruką. Sunaikinti šimtus metų siekiantį paveldą
galima labai greitai, betgi paskui jo niekas nebeatkurs“, – stebėjosi
V.Perevičius.
Dėl naikinamo paveldo sunerimęs vyriškis kartu su toje pačioje
Birutės g. įmonę turinčiu verslininku suskubo ieškoti pagalbos – kreipėsi į
miesto Tarybos narį, šis – į Kultūros paveldo apsaugos departamento Panevėžio
padalinį.
Paveldosaugininkai įsakė statybos darbus skubiai sustabdyti.
Verslininkai viliasi, kad turistams ne itin turintis ką
parodyti Panevėžys sugebės pasinaudoti pačiame miesto centre esančia unikalia
Birutės gatvele. Pagal daugiau nei 100 metų lietuvių receptus raudonųjų dobilų,
laukinių aviečių alų verdantis V.Perevičius planuoja pats prisidėti prie miesto
paveldo atgaivinimo.
Birutės g. 8-ajame unikaliame rąstiniame name V.Perevičius
rengia užeigą, joje lankytojai būtų vaišinami pagal senovės lietuvių receptus
pagamintais patiekalais, veiktų edukacinės programos.
„Dabar panevėžiečiai važiuoja į Anykščius pasimokyti, kaip
duoną kepti. Kodėl to paties negalėtume turėti Panevėžyje? Tą namą seniai
galėjau nugriauti, parduoti, bankai juo labai domėjosi. Bet norisi išsaugoti,
kas iš praeities likę. Jei dar ir gatvės grindinys būtų išsaugotas, manau,
Panevėžyje jau būtų kur turistus atvesti“, – svarsto V.Perevičius.
Susitarė dėl akmenų
Jei ne miesto praeičiai neabejingų panevėžiečių iniciatyva,
nežinia, ar grindinys nebūtų sunaikintas. Statybos darbus Birutės g. vykdanti
statybos bendrove „Gerbusta“ jo akmenis ruošėsi atiduoti Savivaldybės įmonei
„Panevėžio gatvės“.
„Žinojom, kad ten turi būti grindinys, buvo sutarta, kad jį
išardę statybininkai mums akmenis atveš. Akmenų mums daug kam prireikia, visur
jų ieškome, net iš ūkininkų perkame“, – pripažino „Panevėžio gatvių“ direktorius
Gintaras Petrauskas.
„Gerbustos“ vadovas Jonas Ratkus teisinasi, esą žinota tik apie
nedidelę po asfaltu paslėpto grindinio dalį.
Atlikti statybos darbus miesto istorinėje dalyje bendrovė buvo
gavusi leidią tik su sąlyga, kad bus prižiūrimi archeologės Alfredos
Petrulienės.
„Gerbustos“ vyriausiasis inžinierius Kęstutis Kastrickas
tvirtina, kad archeologė dalyvavo atidengiant grindinį.
„Mes turėjome įsitikinti, ar tik koks kvadratinis metras
išgrįstas, ar visa gatvė. Taip jau atsitinka, kad praeivis gali greičiau
pastebėti nei pats darbininkas. Be abejo, būtume paveldosaugininkams pranešę
apie tą grindinį“, – tikino K.Kastrickas.
Susitarimus su „Panevėžio gatvėmis“ inžinierius neigia, nors tą
pripažino abiejų įmonių vadovai.
Statybininkai nepranešė
Dėl nutylėto radinio A.Umbrasas vis dėlto kaltina ne
archeologę, o pačius statybininkus.
Pasak paveldosaugininko, teisės aktai numato, kad vykdant
darbus bet kuriuo atveju, nepaisant, stebi archeologas ar ne, apie atkastus
radinius statybininkai privalo pranešti paveldo saugotojams.
Tačiau iš „Gerbustos“ tokios informacijos nesulaukė nei
Savivaldybės paveldosaugininkai, nei Kultūros paveldo departamento Panevėžio
padalinys.
Kodėl „Gerbustos“ darbininkus aplenkė grindiniu susirūpinę
panevėžiečiai, A.Umbraso teigimu, dar bus aiškinamasi. Pasak jo, statybininkų
susitarimai su Savivaldybės bendrove dėl akmenų išvežimo – neteisėti.
Analogiška istorija, A.Umbraso tvirtinimu, Biržuose
vandentiekio trasą klojusius statybininkus atvedė net iki teismo.
Tąkart taip pat buvo atkastas grindinys, tačiau, nors darbus irgi stebėjo
archeologas, apie aptiktą radinį Kultūros paveldo departamentui nebuvo pranešta.
Statybininkai akmenis tąkart sėkmingai pardavė ne vienam Biržuose žinomam
asmeniui.
Plačiau skaitykite 2010 m. liepos 21 d. „Sekundėje“.
Agnė BALTUTYTĖ
M. Norvaišo nuotr. Radinys. Birutės g.
atkastas grindinys gali būti paklotas dar 1835-aisiais, kai Panevėžyje akmenimis
buvo išgrįstos pirmosios gatvės.
