Panevėžio miesto ir rajono gyventojai negali pasigirti dideliais atlyginimais, tačiau nedarbas mažėja. Palyginti su praėjusių metų pradžia, dabar bedarbių sumažėjo 22,5 procento. Per metus, nuo 2014-ųjų kovo 1-osios iki 2015-ųjų kovo 1-osios, Darbo biržoje registruotųjų sumažėjo 2 tūkst. 306.
Dembavos medelyno direktorė V. Kuliešienė sako, kad įsibėgėjus sezonui bendrovė įdarbins iki 30 laikinų darbuotojų.
Gyvybingas statybų sektorius
Dabartinis metų laikas tradiciškai palankesnis ieškotis darbo ir dėl didesnės sezoninių darbų pasiūlos. Sezoninių darbuotojų jau dairosi rajono ūkininkai, Panevėžio miškų urėdija, Dembavos medelynas, „Dembavos šiltnamiai“, kelios įmonės.
Kol kas joms daug papildomos darbo jėgos nereikia, tačiau šylant orams planuojama priimti daugiau sezoninių darbininkų.
Sezoninius darbus lietuviams jau siūlo ir užsienio darbdaviai. Šiltuoju metų laiku pasirinkusieji triūsti tėvynėje piniginių eurais neprikimš. Dirbantiesiems žemės ūkio sezoninius darbus mokamas minimalus atlyginimas, tačiau darbštuoliams kai kurie darbdaviai žada gerokai didesnį užmokestį.
Šilta žiema, mieste ir rajone vis labiau įsibėgėjanti daugiabučių namų renovacija visus metus davė darbo statybininkams, išaugo tiek nuolatinio, tiek terminuoto darbo paklausa šiame sektoriuje.
2014 metų sausio ir vasario mėnesiais statybose nuolatinį darbą gavo 4 pastatų šiltintojai, 5 plataus profilio statybininkai, 5 mūrininkai, 1 statybininkas įdarbintas terminuotam laikui. O per šių metų pirmuosius du mėnesius statybose pradėjo dirbti 39 Darbo biržoje registruoti gyventojai, iš jų 34 gavo nuolatinį darbą.
Kad statybos sektoriuje reikia daugiau darbuotojų, paaiškėjo jau pernai. 2013 metais statybose buvo įdarbinti 173, o 2014-aisiais – 236 žmonės. Manoma, kad šiemet tokių bus dar daugiau. Kovo mėnesį statybų bendrovės Darbo biržos prašo 32 darbuotojų.
Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas statybų sektorių mato kaip vieną iš didžiausią potencialą turinčių darbdavių.
„Mes sau keliame užduotį perkvalifikuoti klientus, kad jie galėtų ten įsidarbinti“, – sako direktorius.
Jis prognozuoja, kad biržoje registruotų kvalifikuotų darbuotojų ateityje mažės, nes jiems bus vis lengviau susirasti darbą. Tad teks visą dėmesį sutelkti į neturinčiųjų specialybės arba ją įgijusiųjų, bet neturinčiųjų įgūdžių, patirties paruošimą darbo rinkai.
Planus sujauktų tik karas
Dembavos medelynas rengiasi prekiauti vaismedžiais ir sezoniniam darbui jau priėmė kelis darbuotojus. Bendrovės direktorė Vitalija Kuliešienė sako, kad įsibėgėjus sezonui planuojama priimti iki 30 laikinų darbuotojų. Dalis žmonių, vasarą ir rudenį besidarbuojančių obuolių ūkyje, yra nuolatiniai sezoniniai darbuotojai. Kitus bendrovė susiranda per Darbo biržą, skelbimus.
„Pastebėjome, kad mažėja nenorinčiųjų dirbti. Dabar rečiau tenka atsisveikinti su sezoniniu darbininku“, – teigia direktorė.
Daugumai sezoninių darbininkų mokamas minimalus atlyginimas. Lenkiančiajam nugarą 300 eurų, neatskaičius mokesčių, atrodo maži pinigai, tačiau obuolių augintojams sezoninė darbo jėga pareikalauja nemažai papildomų lėšų. V. Kuliešienė neslėpė, kad ją gąsdina valdžios ketinimas nuo liepos mėnesio minimalią algą didinti 25 eurais – iki 325 eurų.
„Mes sunkiai išgyvename. Lietuvoje apskritai belikę devyni obuolių augintojų ūkiai. Negalime konkuruoti su Lenkijos ir kitų Europos šalių obuolių augintojais, nes mums taikomas 21 proc., o jiems – tik 5–7 proc. pridėtinės vertės mokestis“, – kalbėjo ji.
Direktorė skaičiuoja, kad per metus Dembavos medelynas gauna 150 tūkst. litų paramos, o nesusigrąžina apie 250 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio, taigi 100 tūkst. litų paremia valstybę.
Žemės ūkio bendrovėje „Dembavos šiltnamiai“ sodinami agurkai. Balandį bendrovė ketina pradėti priimti sezoninius darbuotojus, jų prireiks apie 20 – daigams prižiūrėti, derliui nuimti.
Savo užauginta produkcija „Dembavos šiltnamiai“ planuoja prekiauti nuo gegužės.
„Svarbiausia, kad karo nebūtų“, – paklaustas, ar negąsdina, kad teks dar labiau konkuruoti su atvežtine produkcija, nusijuokė bendrovės direktorius Algimantas Staškus.
Miškininkams reikės daug pagalbininkų
Panevėžio miškų urėdijos medelyno meistrės Rimos Medutienės teigimu, daigams sodinti, prižiūrėti, jiems rauti planuojama priimti apie 40–50 sezoninių darbuotojų. Pasak jos, gerai ir sparčiai dirbantieji medelyne uždirba daugiau nei minimalią algą.
Užmokestis priklauso ir nuo išdirbo. Pavyzdžiui, įgudęs medelyno darbuotojas per dieną išrauna 7 tūkst. juodalksnio daigų, o pradedantysis – 2–3 tūkst.
„Kas nebijo fizinio darbo ir netingi, pas mus gali neblogai užsidirbti“, – kalbėjo meistrė.
Dalis sezoninių darbuotojų medelyne triūsia ne pirmus metus. Kitus atsiunčia Darbo birža, kai kurie ateina pagal skelbimus. Miškininkams pasisiūlo talkinti ir jaunimas: moksleiviai, studentai.
Tiesa, ne kiekvienas ilgiau ištveria. Jaunuoliams nusibosta monotoniškas fizinis darbas. Nepratusiesiems įskausta nugara.
Sezoninių darbuotojų prireikia ir toms įmonėms, kurių gaminama produkcija šiltuoju metų laiku turi didesnę paklausą. Pavyzdžiui, bendrovės „Pieno žvaigždės“ Panevėžio filialas jau dabar ieško 10 pakuotojų ir pramonės įrangos mechaniko.
„Kalnapilio-Tauro grupė“ terminuotiems darbams ieško 5 pilstymo į butelius įrenginių operatorių, 2 automobilio krautuvo vairuotojų, 2 mikrobiologijos laboratorijos darbuotojų.
Nuo skerdyklos iki saldainių fabriko
- Besidairantis sezoninio darbo užsienyje žmogus darbo biržose jo ieško per Eures konsultantus. Panevėžio darbo biržos Eures konsultantė Eglė Piliponienė sako, kad šiais metais Kauno darbo biržoje darbdaviai iš Švedijos rinkosi darbuotojus skinti braškes, Portugalijos ir Danijos – skinti žirnius. Jos žiniomis, atrankoje dalyvavo ir nemažai panevėžiečių.
- Šiuo metu gauta sezoninio darbo pasiūlymų iš Italijos darbdavių. Jie ieško darbuotojų viešbučiuose.
- Pasak E. Piliponienės, paprastai darbdaviai reikalauja, kad darbuotojai gebėtų susikalbėti angliškai.
- Sezoninio darbo lietuviai ieško ir per skelbimus. Pavyzdžiui, viena Kaune įkurta įdarbinimo užsienyje bendrovė jau dabar siūlo sezoninius darbus žemės ūkyje Anglijoje: nuimti porus, svogūnus, kopūstus. Darbininkams už valandą siūlomas 6,50 svaro (beveik 9 eurų) užmokestis. Už viršvalandžius mokama 8,92 svaro per valandą.
- Olandijos darbdaviai siūlo darbą kiaulių skerdykloje 19–21 metų jaunuoliams, nebijantiems kraujo, fiziškai stipriems.
- Norvegai siūlo masalo ant kabliukų kabintojo darbą. Užmokestis priklauso nuo atlikto darbo. Nurodyta, kad dienos norma – 5 dėžės (dėžėje 400 kablių, taigi 2000 kablių), už tai bus mokama 269 litai (640 Norvegijos kronų). Teigiama, kad seniai dirbantys žmonės per dieną užpildo iki dešimties dėžių.
Inga SMALSKIENĖ
