Pavasarį suprastėjusi savijauta ir paūmėjusios lėtinės ligos – ne naujiena. Sezoniniais negerumais skundžiasi kas antras žmogus. Kodėl būtent šiuo sezonu jaučiamas organizmo disbalansas ir kas kaltas dėl mūsų prastos savijautos?
Klastingas pavasaris
Kuo pavasaris ypatingas, kalbant apie lėtinių ligų paūmėjimą? Visų pirma, per žiemą išsenka organizmo atsargos. Antra, žiemą mažiau laiko praleidžiama gryname ore, daugeliui stinga fizinio aktyvumo, tai sudaro bent jau trečdalį sveiko žmogaus gyvensenos. Be to, organizmą veikia pavasarinis vitaminų trūkumas.
Labai svarbu laiku nustatyti lėtinių ligų paūmėjimą. Tik laiku pradėtas profesionalus gydymas būna efektyviausias. Lėtinės ligos, ypač kvėpavimo takų – bronchų astma, lėtinis bronchitas, taip pat širdies ir kraujagyslių, onkologinės ligos dažnai siejamos su šaltesniais orais, kiek menkesne mityba, kai kurių virusų suaktyvėjimu.
Pavasaris – išties pavojingas metas daugeliui žmonių. Medikai seniai pastebėjo, jog dauguma žmonių ypač pirmosiomis pavasario savaitėmis tampa irzlūs – dažnai praranda pusiausvyrą, šaukia, jautriai reaguoja į pastabas. O juk dėl patiriamų neigiamų emocijų gali paaštrėti lėtinės ligos, atsirasti naujų. Nuolatiniai stresai neretai tampa svarbiausia ligos paūmėjimo priežastimi.
Nereikia pamiršti, kad mūsų šalies klimatas gana permainingas, net esant gražioms pavasario dienoms silpnąsias kūno vietas reikia laikyti šiltai, stengtis nesušlapinti kojų, kad nesusirgtumėte sloga, nesušalti nugaros, sąnarių.
Reaguoja žarnynas
Pavasarį apie save primena opaligė. Opaligė – tai lėtinė liga, kuriai paūmėjus atsiranda skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa. Paviršinės skrandžio ar dvylikapirštės žarnos gleivinės žaizdelės vadinamos erozijomis. Jei pažeidimas gilesnis, susidaro gleivinės žaizda – opa.
Skausmas yra dažniausias opaligę lydintis simptomas. Jis neretai jaučiamas epigastriume ir palengvėja pavalgius arba nuo rūgštingumą mažinančių vaistų. Skausmas apibūdinamas kaip deginantis, graužiantis ar alkio skausmas. Skrandžio opos simptomai dažnai nebūna nuolatiniai, pavyzdžiui, maistas skausmo nenuramina, o paaštrina. Esant dvylikapirštės žarnos opai skausmas linkęs būti nuolatinis. Palengvėja pavalgius, tačiau praėjus 1–3 valandoms po valgio vėl atsinaujina. Skausmas, dėl kurio atsibundama naktį, yra labai dažnas ir būdingas dvylikapirštės žarnos opai.
Opalige serga apie 10 proc. visų pasaulio gyventojų. Svarbiausia priežastis, skatinanti opos atsiradimą, yra bakterija, vadinama Helicobacter pylori. Užsikrėtusių šia bakterija žmonių yra labai daug, bet dauguma jokių ligos simptomų neturi. Kitiems ši bakterija gali sukelti ūminį ar lėtinį skrandžio uždegimą, opaligę ar net skrandžio vėžį. Kodėl ne visi užsikrėtusieji suserga opalige? Todėl, kad opai atsirasti įtakos gali turėti ir kitos gleivinę žalojančios priežastys: vaistų vartojimas (aspirino, nuo uždegimo – indometacino, diklofenako ir kt., hormoninių), rūkymas, stresas, netinkama mityba (nereguliarus, retas maitinimasis, aštrus, grubus maistas), sutrikęs virškinimas dvylikapirštėje žarnoje (sumažėja gleivinę nuo sužeidimo apsaugančių gleivių, nebespėjama neutralizuoti skrandžio rūgšties).
Kankina dusulys
Pavasarį gydytojų duris varsto bronchinės astmos kankinami ir pagalbos ieškantys pacientai. Astma – tai bronchų liga, dėl kurios būna sunku kvėpuoti, gali pasireikšti dusulys ar kosulys. Dusulys dažnai esti priepuolinio pobūdžio. Priepuoliai gali būti lengvesni ar sunkesni, kartais net pavojingi gyvybei.
Bronchų uždegimas yra pagrindinė astmos atsiradimo priežastis. Uždegimas skatina mėšlungišką bronchų susitraukimą (spazmą). Oras nebegali laisvai praeiti bronchais – užeina dusulys. Be to, bronchų gleivinė pabrinksta, iš bronchų sienelių dažnai išsiskiria tąsios gleivės, taigi kvėpavimo takai dar labiau susiaurėja.
Bronchinei astmai išsivystyti svarbūs ir kiti veiksniai: virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, jog yra genetinis šios ligos polinkis (dažnai serga paciento šeimos nariai).
Astma gali atsirasti bet kuriame amžiuje, bet dažniausiai ja susergama kūdikystėje ir vaikystėje. Natūrali astmos eiga skiriasi priklausomai nuo to, kokiame amžiuje ji prasidėjo, ir priklausomai nuo priežastinių veiksnių.
Alergija – viena pagrindinių vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežasčių. Ligoniams, susirgusiems bronchine astma vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (tam tikroms baltyminėms medžiagoms, veikiančioms organizmą kaip antigenai). Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.). Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis.
Ypatingas dėmesys širdžiai
Po žiemos nusilpęs organizmas grasina ir labai rimtų širdies bei kraujagyslių ligų paūmėjimu. Tai ligos, kurias lemia mūsų smarkus gyvenimo tempas, nemokėjimas rūpintis savo sveikata. Pagal medikų turimus duomenis bei statistiką, daugelyje Europos šalių (taip pat ir Lietuvoje) apie 52 procentus visų žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Širdies ir kraujagyslių sistemą sudaro širdis ir visos organizmo kraujagyslės. Kraujas perneša maisto medžiagas, hormonus bei kitas medžiagas į organus, audinius ir ląsteles. Visos mūsų gyvybinės funkcijos priklauso nuo to, kaip ši sistema funkcionuoja. Kraujotakos sustojimas tik kelioms minutėms gali padaryti nepataisomos žalos smegenims. Medikai teigia, jog svarbiausios arterijų ligos yra stenokardija, širdies infarktas, aritmijos, širdies nepakankamumas, aterosklerozė ir kt.
Amžius, lytis ir paveldimumas – tai sveikatos rizikos veiksniai, kurių žmogus negali kontroliuoti ir pakeisti. Tačiau sveikatos specialistai tvirtina, kad žinojimas apie priklausymą rizikos grupei yra „vertas aukso“, nes suteikia žmogui progą išvengti galimos ligos pasirinkus sveikesnę gyvenseną.
Dėl kraujagyslių aterosklerozės (kalkėjimo), pakitusios kraujo sudėties, sulėtėjusios kraujotakos ar kitų priežasčių vyresniame amžiuje kraujagyslėse greičiau formuojasi kraujo krešuliai (trombai). Trombas gali nulemti deguonies stygių kraujagyslės maitinamame organe, žmogų gali ištikti miokardo infarktas, išeminis insultas, plaučių embolija ir kitos pavojingos komplikacijos.
Venų trombozė pasireiškia penkis kartus dažniau nei arterijų trombozė ir yra viena iš dažniausių širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje. Maždaug nuo 60-ųjų gyvenimo metų trombozės rizika ypač išauga ir vargina daug garbaus amžiaus sulaukusių žmonių. Aštuoniasdešimtmečiui tikimybė susirgti venų tromboze yra 5 kartus didesnė nei sulaukusiajam penkiasdešimties.
Parengė K. JUŠKAITĖ
