Panevėžio Šv. Juozapo globos namai, Jotainių socialinės globos namai ir kitos miesto bei rajono globos įstaigos moraliai rengiasi globotinių nepasitenkinimo audrai.
Globos namų gyventojai, gaunantys slaugos ar priežiūros dotacijas, nuo šiol jas iki paskutinio cento atiduos valstybei. U. Mikaliūno nuotr.
Nepaliks nė cento
Valstybinėse globos įstaigose gyvenantys žmonės nuo šiol už tai turės valstybei atiduoti visą savo gaunamą slaugos išmoką, kuri šiuo metu siekia 262 eurus, ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, kuri, priklausomai nuo neįgalumo lygio, yra 105 eurai arba 52,5 euro.
Iki šiol už trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą įstaigose gyventojai mokėjo ne daugiau nei 80 proc. visų gaunamų pajamų. Jiems likdavo 20 proc. pensijos, 20 proc. slaugos ar priežiūros išmokos.
Šiais metais jiems valstybė ir toliau paliks 20 proc. pensijos, o slaugos ar priežiūros išmokas visas pasiims.
„Žmonės bus nepatenkinti. Juk gaunantiesiems slaugos dotacijas, neskaitant pensijos pinigų, dar likdavo papildomai 180 litų. Už tuos pinigus vieni pirkdavo papildų, vitaminų, kiti – ir cigarečių“, – „Sekundei“ teigė Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis.
Šioje įstaigoje iš 80 gyvenančių senjorų slaugos ar priežiūros išmokas gauna 48.
Jotainių socialinės globos namų direktorius Kęstutis Mikalauskas mano, jog nepatenkinti bus ir globotinių giminės. Mat šie neretai pasiimdavo jų sutaupytus pinigus.
Iš 190 Jotainių globos namų gyventojų minėtas dotacijas gauna apie 40 proc.
Ramygalos socialinių paslaugų centro administratorė Rita Kaupienė sako, kad globotinių, kurie neišleisdavo jiems likusių pinigų, santaupas po jų mirties paveldėdavo artimieji, o jeigu tokių nebūdavo – lėšos likdavo kapams prižiūrėti.
Slaugos ar priežiūros išmokas gaudavusiems senjorams teks susitaikyti, jog santaupos mažės.
Iš 16 Ramygalos senelių globos namuose gyvenančių senjorų slaugos ar priežiūros išmokas gauna 6. Ne tik pensijas gauna ir nemaža dalis kitų rajono globos įstaigų gyventojų.
Sutaupys savivaldybės ir valstybė
Kalbintų globos įstaigų vadovai nemano, kad taip bus daroma skriauda globos namų gyventojams. Jie pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kad asmenys, gaunantys ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą, gauna visą jiems būtiną priežiūrą ir slaugą, todėl turėtų atiduoti visą savo gaunamą tikslinę kompensaciją.
Panevėžio Šv. Juozapo globos namų direktoriaus P. Skrudupio nuomone, teisingiausia būtų, jeigu milijonus sutaupiusi valstybė didintų socialinių paslaugų apimtis.
Beje, iš to, kad žmonėms teks atiduoti visą slaugos ar priežiūros dotaciją, globos įstaigos finansinės naudos neturės. Jos kaip gavo, taip ir gaus nustatytą finansavimą už vieno žmogaus išlaikymą per mėnesį. Vieno žmogaus išlaikymas globos namuose kainuoja 500–600 eurų.
Tačiau savivaldybėms nauja tvarka palanki. Joms reikės mažiau pinigų, o galbūt ir visai jų nereikės, dotuoti į globos namus siunčiamo gyventojo išlaikymą. Kitaip sakant, visais atvejais sutaupys valstybė. Skaičiuojama, kad naujoji atsiskaitymo už socialines globos paslaugas tvarka per metus leis sutaupyti ne vieną milijoną litų.
„Būtų labai gaila, jeigu valstybė tik taupytų ir nedidintų socialinių paslaugų apimties“, – sako P. Skrudupis.
Palies ir socialinės rizikos asmenis
Nuo šių metu keičiasi ir asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas nustatymas. Į gaunamas pajamas nuo šiol bus įtraukiamos ir socialinės pašalpos.
Pasak socialinių darbuotojų, dauguma asmenų, besinaudojančių mokamomis socialinėmis paslaugomis, socialinių pašalpų negauna.
Ši naujovė turėtų paliesti suaugusius socialinės rizikos asmenis. Kitaip sakant, darbingo amžiaus, bet nedirbančius, valkataujančius, piktnaudžiaujančius kvaišalais, nusikalstančius žmones, kurie socialines paslaugas gauna nakvynės namuose.
Socialinė priežiūra socialinės rizikos suaugusiam asmeniui nebus teikiama nemokamai, jei jis gyvena socialinių paslaugų įstaigoje ilgiau nei vieną mėnesį per metus ir naudojasi socialinės priežiūros paslaugomis.
Tiesa, Panevėžio savivaldybė ir iki šiol buvo minimaliai apmokestinusi nakvynės namuose gyvenančius benamius. Už mėnesį jie turi mokėti po 19 eurų.
Pasak Panevėžio nakvynės namų vadovės Aurelijos Skudienės, dalis benamių piktnaudžiauja galimybe už simbolinį mokestį gyventi valdiškoje įstaigoje. Savo būstus jie yra perleidę vaikams ar giminėms, o patys naudojasi valstybės siūloma pastoge.
Ateinantiems tik pernakvoti benamiams mokėti nereikia.
Inga SMALSKIENĖ
